Bent jau taip optimistiškai nuteikia Klaipėdos savivaldybės inicijuota apklausa, kurios metu savo nuomonę išreiškė 1000 skirtingų socialinių sluoksnių ir amžiaus nuolatinių miesto gyventojų.

Įvertino "mikriukus"

Naujausias nuomonės tyrimas byloja, jog uostamiestyje gyventi patinka ir labai patinka 91 proc. miestiečių. Lygindami su kitomis Lietuvos vietovėmis, apklausos dalyviai Klaipėdą taip pat įvertino gerai – 8,65 balo iš 10 galimų.

Didžiąją respondentų dalį, arba 36 proc., sudarė uostamiesčio gyventojai, kurių amžius siekia nuo 46 iki 65 metų, mažiausią – 8 proc. – nuo 66 metų.

Tyrimu, kuris atspindi 2011-ųjų situaciją, siekta įvertinti vartotojų pasitenkinimo indeksą įvairiomis viešosiomis paslaugomis, pradedant komunaliniu ūkiu ir baigiant kultūriniais renginiais.

Apklausos duomenimis, Klaipėdoje geriausiai vertinamos švietimo, viešojo transporto, vandentiekos, atliekų tvarkymo, o prasčiausiai – komunalinio ūkio bei aplinkos tvarkymo paslaugos.

Štai vertindami viešojo transporto sektorių, respondentai net 4,11 balo iš penkių skyrė maršrutinių mikroautobusų paslaugoms. Šiek tiek prastesnio įvertinimo (3,83 balo) sulaukė didžiųjų autobusų paslaugų teikėjai.

Politikai nesuspindėjo

Analizuojant respondentų atsakymus, paaiškėjo, jog vienos svarbiausių miestiečiams yra apšvietimo, švaros, vandens tiekimo bei šildymo paslaugos, o jų vertinimo vidurkis atitinkamai siekia 9,14, 9,07 ir 9,06 iš 10 galimų balų.

Respondentų akimis, daugiausia dėmesio reikėtų skirti žaliųjų plotų, pasivaikščiojimo takų ar kitoms laisvalaikio zonoms apšviesti.

Mažiausiai klaipėdiečiams aktualios šunų vedžiojimo aikštelės.

Komunalinio ūkio paslaugų vertinimo vidurkis siekia 6,22, aplinkos tvarkymo – 5,74 balo.

Respondentai daugiau dėmesio pageidautų ir vešiesiems paplūdimiams, tiksliau, bendrai infrastruktūrai, tačiau gelbėtojų darbui klaipėdiečiai priekaištų neturėjo.

Ne pačiais aukščiausiais "pažymiais" buvo įvertinta ir miesto valdininkų bei politikų veikla.

Štai savivaldybės administracijos darbuotojai pelnė 6,18, tarybos nariai – 6,13 balo. Vis dėlto tai geresni rezultatai, nei pasiekė uostamiestyje rinkti Seimo nariai – šiems klaipėdiečiai skyrė vos 5,44 balo iš galimų 10.

Kam – šunys, kam – vaikai

Reziumavus apklausos rezultatus taip pat paaiškėjo, jog miestiečiai kultūros paslaugas laiko svarbesnėmis nei sporto. Ganėtinai palankiai vertinami masiniai kultūriniai renginiai, organizuojami viešosiose miesto erdvėse (7,08 balo). Savivaldybės atstovai pripažįsta, jog panašaus pobūdžio sporto renginių, kurie galėtų įtraukti daugiau gyventojų, uostamiestyje vis dar stinga.

Tuo tarpu socialinės paslaugos uostamiestyje vertinamos vidutiniškai – 5,77 balo. Panašaus įvertinimo sulaukė ir teritorijų planavimo, statybos leidimų išdavimo paslaugos (6,69), savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (6,5) ir policijos (6,81) darbas.

Tačiau reikšdami savo nuomonę apie viešąją tvarką ir saugumą užtikrinančių institucijų veiklą, miestiečiai ypač palankūs buvo priešgaisrinės apsaugos tarnybai, kuriai skyrė 8,03 balo.

Pastebėta, kad tam tikrais klausimais skirtingų socialinių grupių, amžiaus respondentų nuomonės išsiskiria. Štai vyresnio amžiaus apklausos dalyviams labiau aktualūs augintinių vedžiojimo, o jaunesniems – vaikų žaidimo aikštelių klausimai.

Populiariausias būdas kreiptis dėl paslaugų išlieka telefonu – jis priimtinas 45 proc. respondentų, beveik 38 proc. pratę asmeniškai atvykti į jiems reikiamą instituciją, kiek daugiau nei 8 proc. respondentų prašymus pateikia paštu arba kreipiasi raštu.

Apklausa – it barometras

Tokio pobūdžio apklausa, kuria siekta nustatyti gyventojų nuomonę apie dabartinę savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, atlikta pirmąkart.

Šis tyrimas – ES lėšomis finansuojamo projekto "Klaipėdos miesto strateginio plėtros plano 2013–2020 metams parengimas" sudedamoji dalis, tad į jo rezultatus bus atsižvelgta, rengiant septynerių metų strateginį uostamiesčio plėtros planą.

Savivaldybės atstovų teigimu, uostamiesčio gyventojų apklausa – puikus būdas pasitikrinti, kurios sritys šlubuoja.

Viliamasi, kad tokį tyrimą pavyks atlikti kas metai ar dveji, kad būtų galima fiksuoti svarbiausias miesto gyvenimo aktualijas "iš pirmų lūpų" bei kaip sprendžiamos vienos ar kitos problemos, kokį poveikį turi miesto valdžios sprendimai.