KLAIPĖDOJE TĘSIASI KOVA SU NELEGALIAIS GARAŽAIS

Klaipėdos savivaldybės administracijai labai iš lėto sekasi naikinti dar sovietmečiu susiformavusius nelegalių metalinių garažų masyvus mieste. Per trejus metus Kaštonų gatvėje didžiąją dalį tokių statinių pavyko iškeldinti, tačiau analogiško garažų miestelio Minijos–Upelio gatvėse per šį laiką išjudinti nepavyko.

Prieš trejus metus viename Kaštonų gatvės sklype buvo beveik 300 garažų, aplink kuriuos susiformavo nelegalūs sąvartynai.

Šiuo metu, pasak savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, didžioji sklypo dalis sutvarkyta ir pačių garažų liko ne tiek daug.

„Metalinių garažų Kaštonų gatvėje ženkliai sumažėjo, liko maždaug 50. Dar turime pabaigti sutvarkyti sklypą, tada ir žinosime, kiek tiksliai liko tų garažų, kuriuos reikės išgabenti“, – teigė I. Kubilienė.

Anot vedėjos, tęsiant tvarkymo darbus, balandžio pabaigoje teks suaktyvinti likusių garažų savininkų paiešką, kad šie pasiimtų savo turtą ir atlaisvintų teritoriją.

Jeigu kai kurių savininkų rasti nepavyks, jų turto nukeldinimu pasirūpins Miesto tvarkymo skyrius.

Visiškai priešinga situacija yra Minijos–Upelio gatvių garažų masyve. Ten garažai buvo pastatyti ne savavališkai, bet jie buvo neregistruoti.

O miestui prireikus šios teritorijos, nes joje ateityje planuojama pramoninių objektų statyba, dar 2021 m. rudenį savininkai buvo įspėti savo turtą nusikelti.

Vis dėlto situacija iš mirties taško nepajudėjo iki šiol. Pradžioje savininkai pasipriešino savivaldybės reikalavimui atlaisvinti miesto žemę, o vėliau terminas nukelti garažus atidėtas.

Tokių laikinųjų statinių-garažų eksploatavimo aikštelių Klaipėdoje yra septynios. Minijos ir Kaštonų gatvių garažų aikštelės pateko į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas.

Pasak I. Kubilienės, tokie statiniai menkina ne tik miesto įvaizdį, jie neretai tampa ir asocialių žmonių buveinėmis.

„Buvo atvejis, kai tvarkant atliekas prie garažų, juose pastebėta kyšanti žmogaus ranka, laimei, paaiškėjo, kad tai buvo tiesiog tarp atliekų miegojęs valkataujantis asmuo“, – kuriozinę istoriją prisiminė I. Kubilienė.