Uostamiestis minėjo 90-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Šiai progai netrūko ne tik istorikų, bet ir šalies vadovų dėmesio, miestas gaudė nuo renginių.

Lankė kapus

Klaipėdos mokyklos vakar pirmąją pamoką paskyrė uostamiesčio istorijai. Joje mokytojai kalbėjo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos svarbą bei supažindino moksleivius su sausio 15-osios sukilimo įvykiais.

Neužmiršti buvo ir tie, be kurių Klaipėdos krašto istorija galėjo pakrypti kita linkme. Antradienio rytą Lėbartų kapinėse tautinių organizacijų nariai su miesto mero patarėju Simonu Gentvilu aplankė sausio 15-osios sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapą. Joniškės kapinėse delegacija gėlių padėjo ir ant Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapo.

Pagerbė Seimo pirmininkas

Antradienio vidurdienį Skulptūrų parke prie 1923 m. sukilime žuvusiems kariams skirto paminklo buvo surengta tradicinė minėjimo ceremonija, kurioje dalyvavo būrys iškilių Klaipėdos asmenybių, miesto valdžios atstovai bei Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

"Šiandien ypatinga diena ne tik klaipėdiečiams, miesto svečiams, bet ir visai Lietuvai. Minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 90-metį. Tai proga prisiminti ir pagerbti sukilimo dalyviai ir iniciatoriai, kuriems pavyko pakeisti sudėtingą šio krašto likimą", – pagerbimo ceremonijos metu kalbėjo V.Gedvilas.

Seimo vadovas savo sveikinimo kalboje taip pat teigė, jog ši data Lietuvai turi būti tokia pat svarbi, kaip ir Kovo 11-oji, Vasario 16-oji bei Mindaugo karūnavimo diena.

Tuo tarpu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, jog pagaliau šis istorinis įvykis sulaukė tinkamo šalies vadovų dėmesio.

"Nors tokiam vizitui prireikė daugiau nei dviejų dešimtmečių, džiugu, jog ši proga sulaukė deramo dėmesio. Tai tik parodo šių istorinių įvykių svarbą visai Lietuvai", – kalbėjo miesto meras.

Minėjimo metu žuvusieji buvo pagerbti šūvių salvėmis ir Klaipėdos jūrų bei sausumos pajėgų karių rikiuote. Patriotines dainas atliko Klaipėdos choras "Aukuras". Renginyje grojo karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras.

Ceremonijos pabaigoje Liepų gatvėje taip pat skambėjo karilionas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio teigimu, uostamiesčio karilionininkai savo iniciatyva pasiūlė prisidėti prie minėjimo renginių programos ir padovanojo žmonėms garsų šventę.

Diskusija ir paroda

Antradienio vakarą Klaipėdos koncertų salėje buvo rengiama diskusija "Ką mums reiškia Klaipėdos sukilimas". Diskusijos vedėjas istorikas Vygantas Vareikis kartu su gabiais Klaipėdos studentais bei moksleiviais analizavo įvairius šio istorinio įvykio aspektus bei kėlė hipotezes, koks Klaipėdos kraštas būtų buvęs be Sausio 15-osios sukilimo.

Tą patį vakarą Klaipėdos koncertų salėje buvo pristatyta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikų parengta paroda "Kova dėl Klaipėdos krašto – įvykiai ir žmonės". Atidarymo metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pristatė parodą bei supažindino su eksponatų priešistore. Ši paroda dar šią savaitę pirmą kartą buvo pristatyta Vilniuje, Seimo rūmuose.

Vakar dalis šios parodos buvo perkelta prie paminklo "Arka", simbolizuojančio Lietuvos ir Klaipėdos krašto suvienijimą. Apie šio įvykio istorines bei politines peripetijas pasakojanti ekspozicija čia lankytojų lauks visą savaitę.

Užbaigė himnu

Sausio 15-osios dienos šventinius renginius vainikavo Koncertų salėje surengtas iškilmingas minėjimas, kurio pagrindiniu akcentu tapo Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas. Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkas V.Gedvilas, miesto meras V.Grubliauskas, istorinių įvykių apžvalgą pristatė istorikas Česlovas Laurinavičius.

Koncertą vainikavo Stasio Šimkaus Mažosios Lietuvos himnas "Lietuviais esame mes gimę" bei Juozo Naujalio "Lietuva brangi".

Iškilmingo koncerto metu buvo rodomos sausio 15-osios momentų bei tuometės Klaipėdos vaizdo projekcijos.

Jubiliejinio minėjimo renginiai vyks dar visą šią savaitę. Penktadienį klaipėdiečiai kviečiami į folkloro spektaklį "Jau Saulelė" pagal K.Donelaičio poemą "Metai", kuris bus rodomas 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. Taip pat vyks tradicinis naktinis žygis "Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais" maršrutu Priekulė–Klaipėda.

Šeštadienį Teatro aikštėje rengiama teatralizuota šventė pavadinimu "Prefektūros šturmas".

Istoriniai faktai

1923 m. sausio 15 d., beveik nesusidurdami su rimtesniu pasipriešinimu, į prancūzų valdomą Klaipėdos kraštą įžengė reguliariosios Lietuvos kariuomenės daliniai. Tos pačios dienos vidudienį buvo paskelbtos paliaubos. O tų pačių metų vasario 16-ąją Lietuvos ir Antantės susitarimu Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai. 1923 m. sausio įvykiai iki šiol traktuojami, kaip šio krašto prijungimas prie Lietuvos.