Klaipėdos Botanikos sodo lankytojus džiugina lėlių takas ir jų pasakojamos istorijos

KLAIPĖDOS BOTANIKOS SODO LANKYTOJUS DŽIUGINA LĖLIŲ TAKAS IR JŲ PASAKOJAMOS ISTORIJOS

2020-09-01 17:04

Klaipeda.diena.lt inf.

Po Klaipėdos universiteto Botanikos sodą galima keliauti lėlių taku ir klausytis jų istorijų. Lėlių kūrėja Aida Raimonda Pečeliūnienė kartu su botanikos sodo darbuotojais ir bibliotekos darbuotojais čia įkūrė šešioliką lėlių ir atgaivino keturiolika įvairių istorijų bei pasakų apie tris verpėjas, malūnininką, ežerinę ir upinį.

„Šitos pasakos yra ne tik pateiktos taip, kad galima jas būtų paskaityti, tačiau jos yra ir incenizuotos. Klaipėdos universiteto studentų teatras suvaidino etiudus, juos nufilmavo ir patalpino į „Youtube“, todėl nusiskenavus kodą, galima tai pamatyti vaizdu“, – LNK žinioms pasakojo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vadovė Asta Klimienė.

Klaipėdietė menininkė A. R. Pečeliūnienė teigia, kad įkurdindama lėles Botanikos sode norėjo pradžiuginti vaikus.

„Su anūke vaikščiojau po šitą nuostabų parką ir tos puoselėjamos gėlės, augalai pakvietė mane tarsi į pasaką. Aš panorėjau, kad mano iš seniau esančios lėlės namuose, kurios jau pačios vienos su savimi kalba, pakalbėtų su vaikais“, – apie idėją pasakojo menininkė.

Kad Botanikos sode lėlės įspūdingiau atrodytų sulaukta ir nemenkai talkininkų.

„Pasikvietėme ir floristą Darių Vaškį, kad mums padėtų jas įkurdinti. Mūsų darbuotojai padarė namelius, įkomponavo į juos tas lėles, kad tai būtų saugu, nes planuojame, kad šitas takas veiks ilgai, iki pat žiemos“, – teigė A. Klimienė.

Pasak idėjos autorės, pavasarį lėlių taką žadama vėl atnaujinti, nes jos sukurtos vaikų džiaugsmui.

„Aš čia pat gyvenu, kaimynė šito parko. Ateisiu jiems padėti, pakeisti tuos personažus, ar tai juos perrengti, ar tai jiems kažkokią aplinką padėsiu sukurti. Ir noriu, kad būtų vaikams dar įdomiau, kad jie dar arčiau prisiliestų per pasaką prie šitų augalų ir prie visų grožybių, kurias puoselėja parkas“, – žadėjo A. R. Pečeliūnienė.

Klaipėdietės porceliano lėlėmis per didžiąsias metų šventes gėrėjosi jau kelių bažnyčių lankytojai, paskui po beveik metų kruopštaus darbo menininkė įteikė ypatingą rankų darbo dovaną Klaipėdai – kalėdinę prakartėlę su šimtais porcelianinių personažų. Vėliau jos kurtos lėlės pasakojo Klaipėdos istoriją, o greitai tą darys ir Neringoje, tad menininkė pametė skaičių kiek lėlių per vienuolika metų sukūrė ir vis kartoja, kad didžiausia dovana – dovanoti.