Klaipėdos energetikai šiemet vėl intensyviai keis susidėvėjusias šilumos trasas. Be jau anksčiau numatytų ir bendrovės vykdomų investicijų, 2020 m. net keturiems projektams pavyko gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą – virš 3,4 mln. eurų. Pridėjus bendrovės lėšas už daugiau nei 6 mln. eurų sumą, Klaipėdoje ir Gargžduose bus rekonstruota apie 6,5 kilometrų senų trasų.

Klaipėdoje – investicijos į magistralinius vamzdynus

„Vamzdynai, kuriais keliauja šiluma, yra skirtingo diametro. Magistraliniai – patys didžiausi. Jais karštas vanduo teka iš katilinių po visą miestą, iš jų siauresniais vamzdžiais paskirstomas į kvartalus ir galų gale patenka į namus. Atvėsęs vanduo tuo pačiu maršrutu, tik kitu vamzdžiu, grąžinamas atgal į katilines“, – šilumos kelią aiškino Arūnas Smaguris, bendrovė „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Magistraliniai vamzdynai ne tik didžiausi, bet ir svarbiausi šilumos perdavimo grandyje. Jei trūktų magistralinio vamzdžio atšaka, be šilumos iškart liktų keli miesto kvartalai. Tad savaime suprantama, kad siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą uostamiestyje šiemet didžiausias investicijų krepšelis bus skirtas magistralių atnaujinimui.

Taikos ir Jūrininkų prospektų sankirtoje numatyta rekonstruoti 765 metrų ilgio vamzdyną. Šilutės plente prie „Klaipėdos energijos“ katilinės link „Depo“ prekybos centro taip pat bus klojama nauja 1 468 metrų ilgio magistralės atkarpa. O šiaurinėje miesto dalyje numatyta rekonstruoti iškart tris atkarpas: Plytinės gatvėje nuo Panevėžio iki Zarasų gatvės, Kretingos gatvėje nuo Žolynų kvartalo link botanikos parko ir pakeisti trasą, kertančią Liepojos gatvę ties „IKI“ prekybos centru link ligoninių miestelio. Šių trijų atšakų bendras ilgis yra 1 616 metrų.

Darbai prasidės šiemet

„Šių projektų finansavimas ir rekonstrukcijos darbai numatyti iki 2021 m. pabaigos, tačiau planuojame viską padaryti greičiau. Projektus deriname jau dabar, o statybos darbus vykdysime pasibaigus šildymo sezonui“, – sakė A.Smaguris.

Paklojus naujus, pramoniniu būdu izoliuotus vamzdynus, mažės šilumos perdavimo nuostoliai, į atmosferą pateks mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tūkstančiams vartotojų dar labiau pagerės šilumos tiekimo patikimumas.

„Ekologine prasme, įvykdžius šiuos keturis projektus, į atmosferą kasmet išmesime 755 tonomis mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Energijos taupymo aspektu, 3 500 megavatvalandžių (MWh) sumažinsime patiriamus nuostolius. Turint galvoje, kad naujo tipo vamzdynai patikimai naudojami apie 30 metų, taupymo skaičiai yra milžiniški ir su kaupu atperka bendrovės investicijas“, – argumentavo Antanas Katinas, „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.

2019 m. pabaigoje bendrovė „Klaipėdos energija“ eksploatavo 240,3 km termofikacinio vandens tinklų, iš jų – 147,14 km tinklų su poliuretano izoliacija, t. y. 61,2 % nuo bendro eksploatuojamų tinklų ilgio. Renovuojant termofikacinio vandens tinklus yra įdiegiama vamzdynų pažeidimų kontrolės sistema. Naudojantis šia sistema yra stebima vamzdžių būklė ir anksti aptinkamas vandens nutekėjimas į šiluminę izoliaciją. Taip efektyviai aptinkami ir šalinami atsiradę net ir maži gedimai. Patikima kontrolė ir prevencinės priemonės užkerta kelią didelio masto avarijoms vamzdynuose ir pailgina jų gyvavimo laiką, leidžia sumažinti technologinius šilumos nuostolius dėl termofikacinio vandens nutekėjimo.