Pataria neeksperimentuoti
Klaipėdos miesto poliklinikos vaikų ligų gydytoja ir vaikų pulmonologė Saulė Loiodice pastebi, kad vėstantys orai ir prasidėjęs peršalimo ligų sezonas didina mažųjų pacientų gretas. Ugdymo įstaigose vaikai praleidžia daug laiko uždarose patalpose – tai sudaro idealias sąlygas virusams sparčiai plisti. Pasak gydytojos, tėvus kreiptis į pulmonologę dažniausiai paskatina užsitęsęs vaiko kosulys.
Pasak S. Loiodice, priežasčių, kodėl vaikas kosėja, gali būti pačių įvairiausių – nuo bronchinės astmos, virusų sukeltų komplikacijų, refliukso iki alergijų paūmėjimo. Kartais vaikui nustatomas atipinis kosulys, kai ilgai kosėjama, nekarščiuojama, tačiau infekcija rusena organizme. Pabloginti vaiko savijautą gali ir netinkamai parinktos priemonės nuo kosulio – būtent jų dažniausiai griebiasi tėvai, pradėjus vaikui kosėti.
Pulmonologė pataria, kad susirgus vaikui nereikėtų eksperimentuoti su namų vaistinėle ir bandyti įvairias turimas priemones. „Svarbiausia – nustatyti, kas sukelia kosulį ir skirti tinkamą gydymą“, - pataria gydytoja S. Loiodice.
Kreiptis į vaikų pulmonologą rekomenduojama pastebėjus tam tikrus vaiko kvėpavimo sutrikimus: lėtinis ar užsitęsęs kosulys, kuris trunka ilgiau nei 3 – 4 savaites po persirgtos infekcijos, ypač jei jis stiprėja naktį arba fizinio krūvio metu; girdimas švokštimas ar švilpimas, kamuoja dusulys bei sunkus kvėpavimas, jei vaikas per metus tris kartus ar dažniau suserga bronchitu arba plaučių uždegimu, užsitęsusi sloga su kosuliu ir panašiai.
Klaipėdos miesto poliklinikos vaikų pulmonologės paslaugos kol kas yra mokamos (konsultacijos kaina – 35, 80 Eur.).
Pokytis – milžiniškas
Praėjusį pavasarį, po ilgos kovos su ligonių kasa VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikoje gydytojo pulmonologo suaugusiųjų konsultacijos tapo nemokamos. Gydytoja pulmonologė Margarita Vitkauskienė pastebi, jog konsultacijai tapus nemokamai, įvyko milžiniškas pokytis – kasdien pilna pacientų.
Nors mokamos konsultacijos kaina palyginti buvo nedidelė, tačiau ne kiekvienas galėdavo ar norėdavo praverti piniginę. Gydytoja įžvelgia ir tam tikrų pokyčių pagal pacientus: kai konsultacija buvo mokama, daugiau kreipdavosi jauni žmonės, kurie nenori laukti ilgose eilėse pas specialistą, o štai dabar pacientų srautas – itin įvairus.
Į polikliniką skuba greitosios
Kaip pastebi pulmonologė, užsitęsęs kosulys ir švokštimas – dėl šių skundų sulaukiama daugiausiai pacientų. Ateina sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga. Gydytoja apgailestauja, jog tenka susidurti su sunkiomis, užleistomis šios ligos formomis, o kai kurie pacientai ilgus metus net nežinoję, kad serga. Deja, neretai dėl itin prastos paciento būklės į Polikliniką tenka kviesti ir greitosios pagalbos medikus.
Atvėsę bei permainingi orai didina ir sezoninių pacientų srautus. Pasijuto darželinukų ir mokinių sugrįžimo į ugdymo įstaigas rezultatas – mažieji į namus parneša infekcijų bei virusų, pakertančių ir suaugusiųjų sveikatą.
Kai kurie viruso pasekmes jaučia dar nuo vasaros, tačiau tik dabar praveria gydytojos pulmonologės kabineto duris. Dažniausiai tokie pacientai gydosi patys, ir tik, kai kosulys užsitęsia ilgiau, tada kreipiasi į šeimos gydytoją dėl siuntimo pas pulmonologą.
Kas išgąsdina rūkalius?
Gydytoja M. Vitkauskienė šypsosi: sunkiausia prisikviesti rūkalius – dažniausiai jie sveikata nesiskundžia, nebent žmona priprašo apsilankyti pas gydytoją. Deja, ne retam tenka konstatuoti liūdną faktą, jog ilgalaikis rūkymas beveik sunaikino plaučius.
Tokios problemos aktualios ne tik vyrams. Gydytoja paminėjo jaunesnio amžiaus pacientę, sergančia bronchine astma ir nevartojančia inhaliatoriaus, tačiau rudenį užklupus virusui, moteris pasijuto itin blogai, vos kvėpavo. Kaip paaiškėjo po tyrimo, toks elgesys atsigręžė prieš pačią pacientę – plaučių funkcija gerokai nusilpo.
Pasak M. Vitkauskienės, kartais daugiau naudos duoda spirometrijos tyrimas nei moralizavimas apie rūkymo žalą. Spirometrija yra greitas ir neskausmingas išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas, kurio metu matuojamas įkvepiamo bei iškvepiamo oro tūris ir greitis. Pavyzdžiui, pagal tyrimo rezultatus paciento plaučiai panašėja į 95 metų senolio, nors realybėje vyrui – vos 60.
Kitas jaunas vyras, nesulaukęs nė 30 metų, susiėmė už galvos, kai po spirometrijos tyrimo paaiškėjo, jog jo plaučiams – beveik 100 metų. Vyrui tai buvo akstinas atsisakyti žalingo įpročio bei labiau susirūpinti sveikata.
„Iš paciento reakcijos matau, ar jis nori kalbėti apie rūkymą. Kitas net vengia šito klausimo, nors turiu žinoti, kiek ilgai ir kiek daug jis rūko. Suprantu, kad jei pradėsiu priekaištauti, žmogus net nepriims mano gydymo, tad tiesiog konstatuoju, jog jūsų plaučiams pagal tyrimo rezultatus yra tiek metų ir, jeigu nieko nekeisite, plaučiai tarnaus tiek ir tiek. Tai labiau veikia mąstymą nei ilgi išvedžiojimai“, – paaiškina M. Vitkauskienė.
Suprato skiepų naudą
Pasak gydytojos, dusulys yra vienas iš požymių, kai reikėtų pasitikrinti plaučius. Apsilankyti pas pulmonologą taip pat rekomenduojama, jeigu dirbate dulkėtoje aplinkoje, kosulys tęsiasi ilgiau nei 2 – 3 savaites, girdisi švokštimas.
„Jei giminėje buvo ar yra sergančiųjų astma ar alergija, kovidas ir gripas gali atrakinti mechanizmą, kai žmogus suserga bronchine astma. Tokių pacientų sulaukiame vos ne kasdien. 25 proc. sergančiųjų šienlige vėliau taip pat suserga bronchine astma. Nereikėtų bėgti nuo ligos ir baimintis – geriau pasitikrinti“, – pataria pulmonologė.
Gydytoja M. Vitkauskienė pasidžiaugė, kad žmonės vis aktyviau skiepijasi nuo sezoninio gripo ir pneumokokinės infekcijos: „Jaučiasi šeimos gydytojų komandos įdirbis. Akivaizdžiai matosi pokytis į gerąją pusę. Gal tam įtakos galėjo turėti ir koronoviruso pandemija, nes vyresnio amžiaus pacientai aktyviau skiepijasi“.
(be temos)
(be temos)