Klaipėdos rajonas plečiasi, tačiau kartu atsiranda ir iššūkių. Gausūs krituliai vis dažniau atskleidžia lietaus nuotekų sistemos spragas, kai kuriuose kvartaluose trūksta centralizuotų tinklų, vien jų įrengimas Dituvos soduose preliminariai kainuotų beveik 40 mln. eurų. O svarstant, kaip mažinti spūstis ties Jakų žiedine sankryža, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pabrėžia, kad būtina planuoti viso regiono infrastruktūrą, o ne spręsti kiekvieną problemą atskirai.
Reikia valstybės strategijos
– Kas šiuo metu, jūsų nuomone, yra didžiausias Klaipėdos rajono „Achilo kulnas“ infrastruktūros srityje?
– Vieną problemą aiškiai įvardyti būtų sudėtinga, tačiau, kalbant apie visą rajoną, išskirčiau lietaus nuotekų tvarkymą. Matome, kad situacija metai iš metų blogėja. Ne kartą kreipėmės į Vyriausybę kartu su Klaipėdos miesto ir kitų regiono savivaldybių merais, prašydami, kad valstybė, pirmiausia Aplinkos ministerija, atliktų rimtą mokslinę studiją, įvertintų dabartinę padėtį ir prognozuotų, kas mūsų laukia ateityje. Tikriausiai visi žinome, kad Klaipėdos rajonas ir Klaipėdos miestas yra vienoje žemiausių Lietuvos vietų. Paviršinis vanduo Nemunu, Minija, Dange atiteka į mūsų regioną, todėl potvynių problemą jaučiame vis stipriau.
Kita bėda – net iš gyvenamųjų kvartalų, gyvenviečių ir miestelių vandeniui vis sunkiau nutekėti. Kai upėse pakyla vandens lygis, vanduo nebegali laisvai nutekėti iš gyvenamųjų teritorijų. Be to, kasmet daugėja kietųjų dangų – stogų, gatvių, šaligatvių, aikštelių. Ten, kur anksčiau buvo žemės ūkio laukai ir augo pasėliai, dabar stovi namai. Esama drenažo sistema nebuvo pritaikyta tokiam vandens kiekiui.
– Kaip būtų galima šią problemą išspręsti?
– Manau, kad pirmiausia reikia valstybės strategijos. Ne tik mes, bet ir Vilnius, Kaunas bei kiti didieji miestai turi galvoti, kaip užtikrinti, kad per potvynius ar gausias liūtis vanduo taip greitai nesutekėtų į mūsų regioną ir jo neužtvindytų. Reikia rimtai svarstyti apie vandeniui laidžias dangas, daugiau žaliųjų zonų, didesnius sklypus gyvenamosiose teritorijose. Būtent tokių sprendimų tikimės iš Vyriausybės.
Jeigu kritulių ir toliau daugės, galime susidurti su dar rimtesniais iššūkiais.
Kita vertus, lietaus nuotekų infrastruktūrą įrengti jau užstatytose teritorijose labai brangu. Kai reikia tiesti tinklus per privačius sklypus, tai kartais tampa beveik neįmanoma. Esame parengę Klaipėdos rajono lietaus nuotekų tvarkymo specialųjį planą. Jis parodo, į kurį baseiną turėtų būti nuvedamas vanduo, tačiau savaime problemos neišsprendžia. Tiesdami naujus kelius, dažnai įrengiame lietaus nuotekų tinklus, bet daugeliu atvejų jie skirti vandeniui nuo kelio surinkti, o ne visiems gyvenamiesiems kvartalams apsaugoti. Todėl kiekvieną rudenį ir pavasarį, kai gausiau lyja, mūsų kvartalai tvinsta. Situaciją apsunkina ir vakarinis vėjas – pakilus vandens lygiui, vanduo nebegali tinkamai nutekėti nei kanalais, nei upėmis. Tai didelė, į ateitį orientuota problema, kurią išspręsti techniškai sudėtinga ir brangu. Jeigu kritulių ir toliau daugės, galime susidurti su dar rimtesniais iššūkiais. Kalbant apie kelius, didžiausių problemų turime Sendvario seniūnijoje. Vis dėlto imamės konkrečių veiksmų ir, manau, kad per artimiausius ketverius metus situacija turėtų pagerėti.
Pokyčių teks palūkėti
– Kokiomis dar infrastruktūros problemomis skundžiasi gyventojai?
– Viena jų – centralizuotų nuotekų tinklų plėtra. Ją vykdo bendra Klaipėdos miesto ir rajono įmonė „Klaipėdos vanduo“, tačiau tinklai plečiami lėčiau, nei vystosi gyvenamieji kvartalai. Bendrovė turi ilgalaikius plėtros planus, bet anksčiau centralizuotų nuotekų tinklų plėtrai buvo skiriama nemažai ES lėšų, o dabar investuojama daugiausia iš įmonės ir savivaldybės biudžetų. Esame numatę kasmet skirti maždaug 1–1,3 mln. eurų nuotekų tinklams. Pagal šias galimybes ir vyksta plėtra, tačiau tokių lėšų nepakanka visiems poreikiams patenkinti.
Naujų tinklų įrengimas numatytas ilgalaikiuose planuose, bet kai kurių projektų gali tekti laukti ne vienus metus, nes jie labai brangūs. Ten, kur centralizuotų tinklų artimiausiu metu nebus, gyventojams kompensuojame individualių nuotekų valymo sistemų įrengimą. Pavyzdžiui, neseniai buvo rengiamas Dituvos sodų, kurie yra didžiausi Europoje, centralizuotų nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimo galimybių vertinimas. Jis dar nebaigtas, tačiau preliminari sąmata siekia beveik 40 mln. eurų. Vien šioje teritorijoje įrengti centralizuotus nuotekų ir vandentiekio tinklus būtų itin sudėtinga, ypač neturint išorinio finansavimo. Sunku pasakyti, kada tokį tikslą būtų įmanoma įgyvendinti.
Problemų kyla ir dėl geriamojo vandens, ypač vakarinėje regiono dalyje. Kai kuriuose gręžiniuose aptinkama boro, kurį pašalinti gana sudėtinga. Kai kur boro koncentracija metams bėgant didėja, todėl svarbu kuo plačiau plėtoti centralizuotą vandens tiekimą. Dalį gyventojų, tarp jų Gargždų ir artimiausių gyvenviečių, vandeniu aprūpiname iš centralizuotų sistemų, tačiau rajone dar yra nemažai gręžinių, o vandens valymo įranga brangiai kainuoja. Taigi inžinerinės infrastruktūros iššūkių netrūksta. Kasmet investuojame nemažai, tačiau iki geros situacijos dar toli.
– Jakų žiedinė sankryža išlieka viena kritiškiausių įvažiavimo į Klaipėdą vietų. Kokių sprendimų galima būtų imtis, kad spūstys sumažėtų?
– Noriu pažymėti, kad Jakų žiedas nėra nei Klaipėdos miesto, nei rajono savivaldybės valdomas transporto mazgas. Tai valstybinės reikšmės kelias, kurį prižiūri „Via Lietuva“. Žinome, kad Jakų žiedas projektuojamas iš naujo, nes jis nėra užbaigtas, o anksčiau numatytas sprendinys nebeatitinka šiandienos poreikių. Koks bus galutinis projektas, kol kas sunku pasakyti.
Svarbus ne tik Jakų žiedas, bet ir pietinis Klaipėdos aplinkkelis, kuris taip pat eitų per mūsų teritoriją. Susitikimuose su susisiekimo ministru bandome įtikinti, kad aplinkkelis nesijungtų su Šilutės plentu taip, kaip buvo svarstyta, o būtų nutiestas iki A1 magistralės, ties SBA teritorija. Taip bent dalį transporto srauto būtų galima nukreipti nuo Jakų žiedo.
Žvelgiant į ateitį, Jakų žiedo apkrova bus didelė. Juo važiuoja ne tik tranzitinis transportas – juo naudojasi ir rajono bei miesto gyventojai, todėl jis atlieka ir vietinio kelio funkciją.
Taip pat svarstoma idėja nutiesti naują jungtį nuo Gargždų Palangos kryptimi, sujungiant ją su Kretingos aplinkkeliu. Tai galėtų padėti, ypač vasarą, sumažinti transporto srautą, vykstantį iš Kauno ir Vilniaus į Palangą, nes vairuotojams nebereikėtų važiuoti per Jakų žiedinę sankryžą. Ši idėja įdomi, tačiau kol kas tai tik svarstymai – jokio projekto nėra. Todėl tikėtis, kad tokia jungtis atsiras artimiausiu metu, kol kas būtų sunku.
Valstybinės reikšmės klausimas
– Jau šį penktadienį vyks konferencija „Atsparūs. Miestas ir uostas“. Joje bus diskutuojama ir apie infrastruktūrą. Kodėl svarbu rengti tokias konferencijas ir kalbėtis su klaipėdiečiais apie šias problemas?
– Manau, kad tokias konferencijas tikrai verta organizuoti ir jose diskutuoti, net jei išsakoma įvairių nuomonių. Reikia pripažinti, kad prieš dešimt ar daugiau metų apie Klaipėdos regioną valstybės mastu buvo kalbama gerokai mažiau, nors uostas yra strategiškai labai svarbus. Net valstybės strateginiuose dokumentuose jūrinė ekonomika ne visada sulaukdavo deramo dėmesio.
Tokių konferencijų tikslas – atkreipti valstybės ir Vyriausybės dėmesį į tai, kad investicijų reikia ne tik Vilniui ir Kaunui, bet ir Vakarų Lietuvos regionui.
Klaipėda svarbi dėl uosto, didelio miesto, o šiandien dar labiau – dėl karinio mobilumo. Jeigu ateitų diena X, uostas būtų svarbus strateginis mazgas. Per jį galėtų vykti reikšmingi karinių pajėgų ir technikos srautai. Todėl itin svarbu sutvarkyti miesto infrastruktūrą ir užtikrinti naujas jungtis. Tai aktualu ne tik Klaipėdos rajono ar miesto gyventojams – tai viso regiono ir valstybinės reikšmės klausimas.
Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).
Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.
Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.
Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.
Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.
(be temos)
(be temos)
(be temos)