„Jeigu pavyks susitarti dėl 2027 metų darbo užmokesčio tvarkos, o valstybė pripažins reformos kainą ir bent dalį jos kompensuos, galėsime toliau tvirtai žengti į priekį, kurdami trečiąjį Lietuvos universitetinės medicinos ir mokslo centrą“, – feisbuke penktadienį rašė KUL vadovas Audrius Šimaitis.
Tokią žinią įstaigos vadovas paskelbė po to, kai ligoninė lapkričio 5-ąją jos dalininkams pateikė patikslintą finansinės situacijos gerinimo planą.
Kol siūlymai neaptarti su dalininkais, ligoninė BNS nurodė besilaikanti nuostatos, kad viešai aptarti pateiktas priemones būtų nekorektiška.
KUL įsteigta 2023 metų sausį sujungus Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
Pasak A. Šimaičio, 2022 metais pradėtos reformos įgyvendinimas ligoninei kainavo apie 40 mln. eurų, o šios išlaidos nebuvo finansuotos valstybės.
„Subalansuotas metų rezultatas savaime neišspręstų jau susikaupusių skolų tiekėjams. Joms padengti reikia ir valstybės pagalbos. Tikimės, kad valstybė pripažins reformos kainą ir bent dalį jos kompensuos“, – teigė ligoninės vadovas.
Anot jo, šiuo metu skola tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų.
Kaip BNS nurodė Klaipėdos universiteto ligoninė, siūloma 2027 metais nekeisti darbuotojų darbo sutartyse nustatytų darbo užmokesčio koeficientų, o atlyginimus apskaičiuoti pagal 2026 metų šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
Dėl atlyginimų didinimo 2028-aisiais būtų rengiamos naujos derybos. Pasak A. Šimaičio, daug kas priklausys nuo naujos kolektyvinės sutarties. Derybas dėl jos Sveikatos apsaugos ministerija su nacionalinėmis profesinėmis sąjungomis turėtų pradėti 2027 metų pradžioje.
Anksčiau ligoninės generalinis direktorius A. Šimaitis yra nurodęs, kad darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, nors finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis.
„Ne visiems mūsų argumentai pasirodė įtikinami. Dalis darbuotojų mūsų pasiūlymui kategoriškai nepritarė. Suprantu, kodėl. Kalbame apie kiekvienam žmogui labai svarbų dalyką – jo darbo užmokestį ir šeimos gerovę“, – teigė įstaigos vadovas.
„Noriu pabrėžti, kad darbuotojų nepritarimas nereiškia, jog jų neišgirdome. Tačiau mūsų, kaip vadovų, pareiga yra ne tik išklausyti, bet ir atsakingai įvertinti finansines rizikas bei pasiūlyti sprendimus, kurie užtikrintų ligoninės ateitį“, – akcentavo jis.
A. Šimaičio teigimu, siekiant rasti susitarimą dėl atlyginimų surengti 115 susitikimų su daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų, šią savaitę pradėti dalyti informaciniai lapeliai apie pasiūlymą.
Be to, solidarizuodamasi su darbuotojais, KUL vadovybė atsisakė 10 proc. kintamosios atlyginimo dalies, o kartu su per pastaruosius penkis mėnesius paimtomis nemokamomis atostogomis tai sumažino vadovų darbo užmokestį maždaug 15–20 procentų.
BNS nepavyko susisiekti su Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Dainiumi Burduliu.
A. Šimaičio teigimu, 2027 metais ligonių kasų įkainiams vidutiniškai padidėjus apie 5 proc., KUL galėtų gauti apie 8 mln. eurų papildomų pajamų, o suteikusi daugiau paslaugų – dar apie 3 mln. eurų.
Pasak jo, įšaldžius darbuotojų atlyginimus, šių papildomų pajamų pakaktų kitus metus baigti be finansinio deficito.
Suteikti daugiau paslaugų ligoninė tikisi, kadangi nuo 2027 metų įsigalios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kuriomis prioritetas skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas bus suteikiamas valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms.
Pagal naują tvarką, su privačiomis gydymo įstaigomis Valstybinė ligonių kasa sutartis sudarys dėl tų paslaugų, kurių negali užtikrinti kitos įstaigos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)