KLAIPĖDOS UOSTAS ATMETA KALTINIMUS DĖL TARŠOS KURŠIŲ MARIOSE

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atmeta kaltinimus teršiant Kuršių marias nuotekomis su gyvsidabriu bei tvirtina, jog saugant uosto akvatorijose iškastą dumblą laikomasi visų aplinkosauginių reikalavimų.

Uosto direkcija reaguoja į ketvirtadienį LRT Tyrimų skyriaus paskelbtą medžiagą, jog uostas iš pavojingo dumblo aikštelės į Kuršių marias septynerius metus leido nuotekas su gyvsidabriu neturėdamas reikiamo leidimo.

„Atsakingai pareiškiame, kad Uosto direkcija sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia. Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami. Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio“, – pranešime nurodo įmonė.

„Dar kartą pabrėžiame, kad Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama taikomų teisės aktų reikalavimams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų“, – tvirtinama pranešime.

LRT skelbia, kad 2016-2017 metų įvairiuose įmonės dokumentuose pateikiami aikštelėje šalia Smeltės pusiasalio saugomo užteršto dumblo kiekiai nesutampa, nurodoma ir 400 tūkst., ir 175 tūkst., 95 tūkst., 11,7 tūkst. kubinių metrų.

Savo ruožtu direkcija pabrėžia, jog aikštelėje saugoma 259 tūkst. kubinių metrų dumblo ir šis kiekis „yra nenuginčijamas ir tikslus“, kadangi buvo apskaičiuotas pagal atliktus Uosto direkcijos batimetrinius (gylių) matavimus prieš užteršto grunto kasimo darbus ir juos jau atlikus.

Vidmanto Matučio nuotr.

Direkcija pabrėžia, kad aikštelė įrengta pagal Europoje naudojamą praktiką, laikantis visų teisės aktų ir suderinus projektą su institucijomis, o į aplinką patenka tik nuo grunto atskirtas vanduo, bet ne pats nusausintas dumblas – jis laikomas geosintetiniuose konteineriuse ir gali būti saugomas mažiausiai 50 metų.

„Užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu. Šis vanduo paimamas tiesiai iš marių – jeigu marių vandenyje yra gyvsidabrio, šios medžiagos galima rasti ir aikštelėje išsifiltravusiame vandenyje. Be to, užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija“, – teigiama įmonės pranešime.

„Todėl teiginys, esą „į unikalų vandens telkinį leidusi nuotekas su gyvsidabriu“ yra klaidinantis visuomenę. Išleidžiamas vanduo yra tas pats Kuršių marių vanduo, kuriame gyvsidabrio koncentracija netgi mažesnė nei Kuršių mariose“, – nurodo uosto direkcija.

LRT nurodo, kad aplinkosaugininkai tik pernai paėmė vandens mėginius, nors dumblo saugojimo aikštelė veikia nuo 2013-ųjų, ir rado vandenyje gyvsidabrio – įmonė iki šių metų pradžios neturėjo taršos leidimo šiai pavojingai medžiagai šalinti, todėl Aplinkos apsaugos departamentas žada uostui taikyti sankcijas. Tyrime taip pat teigiama, kad nuo 2018 metų Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino leidimus Uosto direkcijai jūroje laidoti apie 10,7 mln. kubinių metrų užteršto grunto, o vietose, kur jis išpilamas, aplinkosaugininkai fiksuoja padidėjusią taršą sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, tributilalavu.

Bendrovė savo pranešime pažymi, kad jūroje laidotas tik laboratorijose patikrintas neužterštas gruntas.

„Susandėliuoto užteršto grunto iš aikštelės išvežti neplanuojama. Vieta, kurioje dabar yra susandėliuotas gruntas, ateityje bus naudojama uosto poreikiams, kaip pagrindas būsimai uosto teritorijai formuoti – tai yra numatyta atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo“, – teigia direkcija.

Uosto vadovas: randama tik gyvsidabrio pėdsakų

Uosto laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė patvirtino, kad aplinkosaugininkai rengiasi surašyti administracinio pažeidimo protokolą dėl to, kad įmonė nuo 2013-ųjų vandenį su gyvsidabrio likučiais šalino neturėdama taršos leidimo. Uosto direkcija laikosi pozicijos, kad tokio leidimo nereikėjo.

„Aplinkosaugininkai traktuoja, kad mums anksčiau reikėjo taršos leidimo. Mes manome, kad mes visus leidimus visada turėjome. Turime tokią diskusija. Neina kalba, kad mes negalime vykdyti tokios veiklos, kalbama apie tai, kad mums dar reikėjo vieno papildomo leidimo. Taip, mes dabar ir tą papildomą leidimą turime (...) Mūsų manymu, tokio leidimo nereikėjo“, – žurnalistams ketvirtadienį Klaipėdoje kalbėjo jis.

Uosto vadovas tvirtino, kad į marias išleidžiamo nuo dumblo atskirto vandens mėginiuose randami tik gyvsidabrio pėdsakai, t.y. 0,011 mikrogramo litre, kai leistina koncentracija yra kone du šimtus kartų didesnė, t.y. siekia 2 mikrogramus.

„Sakyčiau, tai daugiau foninės reikšmės. Gamtoje nėra distiliuoto vandens, yra tam tikrų elementų“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė jis.

V. Paukštė sako nenorintis spekuliuoti, iš kur Malkų įlankoje dumble atsirado gyvsidabrio. Jis taip pat patikino, kad dumblas su tributilalavu lieka aikštelėje ir negali būti laidojamas jūroje. Šio elemento, anot jo, randama ir Danės žiotyse, ir Baltijos jūroje ties Palanga, svarstoma, kad tai gali būti susiję su nuotekomis iš valymo įrenginių.

Uosto dumblo valymo darbams nuo 2011-ųjų direkcija buvo sudariusi su rangovais dvi sutartis, tačiau abi jos buvo nutrauktos, o projektas užsitęsė. Pirmoji darbus atliko Latvijos bendrovė „BGS“, 2011 sudariusi 6,385 mln. eurų sutartį ir dirbusi iki 2015-ųjų. 2016-aisiais sudaryta nauja 11,367 mln. eurų sutartis su Suomijos bendrovėmis „Sito Rakennuttajat“, „Vesirakennus Ojanen“, „Suomen Vesityo“ ir Estijos „Baltic Techservice“.

Pasak V. Paukštės, viena sutartis nutraukta, nes rangovas dėl operatoriaus pakeistų sąlygų ir užsakymų gausos nebegalėjo atlikti valymo darbų, o antroji nutraukta dėl „sunkiai suprantamų priežasčių, kai rangovas nusprendė nebetęsti darbų“. Anot jo, iš viso pagal abi sutartis rangovams sumokėta apie 6 mln. eurų.

LRT teigimu, Latvijos įmonė darbų baigti negalėjo dėl to, kad iš akvatorijos nebuvo patraukti vadinamieji dokai – įrenginiai laivams statyti ar remontuoti. Tuo metu Suomijos įmonės darbai pradžioje vėlavo dėl konkurentų sprendimo skųsti konkursą, vėliau trukdė nepalankios oro sąlygos.

Uosto aikštelėje saugomą dumblą su tributilalavu, visiškai jį nusausinus ketinama panaudoti formuojant naujas, apie 80 ha ploto uosto teritorijas.

V. Paukštė taip pat pripažino, kad po pirmojo rangovo darbų dviejuose maišuose su dumblu „buvo pažeidimų“, tačiau jie vėliau esą buvo sutvarkyti.