KLAIPĖDOS UOSTAS JAU PRALAIMI LATVIAMS

Prieš dvejus trejus metus visus Latvijos uostus lenkęs Klaipėdos uostas nuo jų jau atsilieka net sudėjus ir Būtingės naftos terminalo krovą.

Tarp labiausiai nukentėjusių

Karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai per pastaruosius metus koregavo rytinės Baltijos uostų veiklą, nors bendra krova regione buvo stabili. Šiemet, kaip ir pernai, per du mėnesius rytinės Baltijos uostai, įskaitant ir Rusijos, krovė per 57 mln. t.

Jau dabar aišku, kad regione vienas iš labiausiai nukentėjusių bus Klaipėdos uostas. Vien šiemet per du mėnesius jis neteko beveik 1,4 mln. t krovinių. Iš jų beveik 1,2 mln. t sudarė birieji kroviniai arba baltarusiškos kalio trąšos. Priminsime, kad pernai sausį ir vasarį Klaipėdos uostas dar krovė baltarusiškas trąšas.

Gerai, kad Klaipėdos uoste pagerėjo naftos produktų krova, gerokai padaugėjo suskystintųjų gamtinių dujų. Jau antrus metus iš eilės Klaipėdos uoste ypač auga konteinerių krova.

Netekus Baltarusijos krovinių labiausiai nukentėjo Klaipėdos uoste esantis Birių krovinių terminalas. Baltarusiškų krovinių stygių pajuto ir Centrinis Klaipėdos terminalas, nes gerokai sumažėjo per jį į Baltarusiją keliavusių sunkvežimių.

Per vienus metus Klaipėdos uostas taip ir nerado kuo galėtų pakeisti baltarusiškas trąšas. Atrodo, ne ypač smarkiai ir ieškojo. Pastaruoju metu neteko girdėti nė apie vieną kokį nors pasitarimą Vyriausybiniu ar net Susisiekimo ministerijos lygiu, kur būtų tartasi, diskutuota, ką daryti su nuolat mažėjančia Klaipėdos uosto krova ir blogėjančia bendra Lietuvos kaip tranzito valstybės transporto sistema. Susidaro įspūdis, kad viskas buvo palikta savieigai, tikintis, kad krovinių iš kur nors atsiras. To neįvyko ir Klaipėdos uosto krova vis labiau traukiasi.

Susidaro įspūdis, kad viskas buvo palikta savieigai, tikintis, kad krovinių iš kur nors atsiras.

Naujos latvių kryptys

Neseniai nuskambėjo mintis, kad Klaipėdos uostas dėl krovinių nepajėgia konkuruoti su Latvijos uostais. Rusiškų anglių netenkantys latviai papildomų krovinių susirado centrinės Azijos šalyse. Latvijos uostuose gerokai padaugėjo krovinių iš Kazachstano, Uzbekijos ir kitų centrinės Azijos regiono šalių. Net kiniškų prekių daugiau keliauja per Latvijos uostus nei per Klaipėdą.

Šiemet per du pirmuosius mėnesius Latvijos uostai krovė 7,71 mln. t krovinių. Bendras Latvijos uostų krovos augimas siekė 2,7 proc.

Rygos uostas krovė 3,9 mln. t (+2,7 proc.), Ventspilio - 2,4 mln. t (+2,5 proc.), Liepojos uostas – 1,27 mln., to (–0,9 proc.).

Latvijos uostuose labiausiai augo naftos produktų (+22 proc.), grūdų (+16 proc.), medienos (+11 proc.) krova. Latvijos uostai neteko anglių (- 19 proc.), konteinerių pagal TEU (–3,5 proc.).

Klaipėdos uosto krova per du mėnesius siekė 5,3 mln. t ir buvo net 21 proc. mažesnė nei pernai. Šiemet mažiau (–3 proc.) naftos priėmė ir Būtingės naftos terminalas.

Sudėjus 5,3 mln. t Klaipėdos uosto krovinių ir 1,3 mln. t Būtingės naftos terminalo gaunasi 6,6 mln. t. Vadinasi, Lietuvos uostai nuo Latvijos uostų atsiliko 1,4 mln. t.

Vertėtų prisiminti, kad prieš dvejus trejus metus Klaipėdos uostas vienas pats pagal krovą lenkdavo visus tris Latvijos jūrų uostus.

Baltarusijos kroviniai Rusijoje

Rytinės Baltijos jūros regione įdomi tendencija yra ir tai, kad dėl sankcijų prognozuoto kritimo nepajuto Rusijos uostai. Bendra Rusijos Baltijos jūros uostų krova per du mėnesius siekė 43,5 mln. t. Tai buvo 3,8 proc. daugiau nei pernai.

Įspūdingo krovos augimo pasiekė didžiausias regione Rusijos Ust Lugos uostas. Jis krovė 22,6 mln. t, arba net 26,8 proc. daugiau nei pernai.

Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministerija pranešė, kad pagrindiniu uostu, kur buvo kraunami Baltarusijos kroviniai, tapo būtent Ust Luga. Ryškus krovos augimas Ust Lugos uoste tiesiogiai siejamas su tais kroviniais, kurie iš Klaipėdos uosto buvo perkelti į Rusijos uostus.

Baltarusiai įvardijo, kad tarp uostų, kur kraunami jų kroviniai, yra ir Sankt Peterburgas. Tačiau šio uosto krova ne tokia teigiama kaip Ust Lugos. Šiemet per du mėnesius Sankt Peterburgas krovė 6 mln. t krovinių, arba 37 proc. mažiau nei pernai. Jo netektis šiemet yra didžiausia tarp visų rytinės Baltijos uostų. Ji per du mėnesius siekė 3,5 mln. t.

Lėmė tai, kad praėjusių metų pradžioje Sankt Peterburgas visu tempu dar priėmė konteinerius, kurie buvo tarsi nušluoti, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Nepalanki krovos tendencija yra ir Kaliningrado uostui. Jis neteko apie 0,5 mln. t krovinių. Kritimas siekė net 29 proc. Kaliningrado uosto netektys siejamos ir su Lietuvos geležinkeliais, kurie dėl sankcijų nepraleidžia dalies krovinių, galinčių keliauti iš Rusijos į Kaliningrado uostą.