Iš miesto biudžeto išlaikomų socialinių įstaigų darbuotojų prašymas padidinti darbo užmokestį nebus patenkintas. Teigiama, jog tam nėra galimybių. Atlyginimų nežadama didinti ir kitų įstaigų darbuotojams.

Užmokesčio fondas nedidės

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė, jog Vyriausybė biudžetinių įstaigų darbuotojams ateinantiems metams nežada nieko gero.

„Kalbama, kad laikini jų atlyginimų sumažinimai taps pastovūs. Niekas nežada biudžetinių įstaigų darbuotojų algų grąžinti į 2008 metų lygį. Tai nedžiugina, bet valstybėje yra tokia situaciją. Finansų ministerija bando sumažinti biudžetų deficitus“, – komentavo direktorė.

Anot Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, ateinančių metų biudžetas pradėtas rengti. Nustatant darbo užmokesčio fondą, bus laikomasi tokių pat principų kaip ir planuojant šių metų biudžetą. Toks yra Vyriausybės nurodymas.

„Kitąmet situacija nebus geresnė. Kol kas neturime aiškių perspektyvų dėl 2012 metų pajamų savivaldybės funkcijoms vykdyti, tačiau, manome, kad jos nebus didesnės. Šių metų biudžeto vykdymo planas yra įtemptas. Neturėsime jokių rezervų“, – tvirtino vedėja.

Darbuotojų kvalifikacija žema

Socialinių darbuotojų atlyginimų koeficientus nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgiant į išsilavinimą, darbo sudėtingumą, kvalifikaciją, stažą.

R.Kambaraitė pabrėžė, kad įstaigos darbo užmokesčio fondas priklauso nuo to, kokie darbuotojai dirba. 45 proc. jų kvalifikacija yra žema. Vienoje įstaigoje tokių darbuotojų yra 75 proc.

Anot vedėjos, socialiniai darbuotojai vykdo darbą, kuris nereikalauja aukšto universitetinio išsilavinimo. Todėl jų negalima lyginti su švietimo, kultūros ar sporto įstaigų darbuotojais. Švietimo įstaigose dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai, kurie turi ir eksperto lygį.

„Socialinės įstaigos skundžiasi, kad yra nuskriaustos, diskriminuojamos. Tačiau jose dirba žemos kvalifikacijos darbuotojai. Todėl ir darbo užmokesčio fondo yra mažas. Metodika visiems vienoda. Savivaldybės administracija nesivadovauja principu noriu duodu, noriu – ne“, – aiškino vedėja.

R.Kambaraitė tvirtino, jog socialiniams darbuotojams buvo siūloma kreiptis į Vyriausybę, kad būtų pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys darbo apmokėjimą, tačiau jie nebuvo pakeisti.

Priedų mokėti neleidžia

A.Špučienė pabrėžė, kad socialinės kaip ir kitos biudžetinės įstaigos išsimokėjo priedus, kurie siekė nuo 10 iki 70 proc. Šios lėšos buvo sutaupytos darbo užmokesčio fonde. „Socialinių įstaigų darbuotojai mėgina formuoti politiką. Kiek ji nueis į dangų – nežinia“, – teigė vadovė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė tvirtino, jog šią vasarą tris mėnesius visų biudžetinių įstaigų vadovams, kurie turėjo rezervą, buvo leista išsimokėti priedus, tačiau pabrėžė, kad tai nebus vykdoma sistemiškai.

„Matome, kad esame prie naujos krizės vartų. Kaip bus toliau, niekas negali pasakyti. Visoje Europoje padėtis sunki. Geriau dabar pataupyti nei vėliau mažintis atlyginimus, jei Vyriausybė kartais lieptų. Pasisakiau, kad priedų neleidžiama mokėti, kol padėtis tokia neryški“, – tvirtino direktorė.

Taip pat pabrėžiama, kad socialinių įstaigų darbuotojams buvo mažiau sumažinti atlyginimai ekonominio sunkmečio metu nei kitų įstaigų darbuotojams.

Anot A.Špučienės, socialinės įstaigos savo biudžetus galėtų papildyti, teikdamos mokamas paslaugos. Vienos tai išnaudoja, kitos nelabai.

Papildyta: