Ilgai puoselėta svajonė
– Kodėl norėjote turėti būtent tokį automobilį?
– Būtent tokios garo mašinos norėjau 14 metų, kai pirmą kartą pamačiau „Stanley Steamer“ (amerikiečių garo mašinų gamintojų kompanija – I. N.) automobilį. Man svarbiausia buvo tai, kad garo katilas šiuo atveju yra iš karto matomas. Prieš kurį laiką į muziejų turėjo būti atgabenta 1919 m. gamybos garo mašina, tačiau iš išorės ji beveik nesiskyrė nuo automobilio su vidaus degimo varikliu. Norint parodyti, kad tai garo mašina, būtų reikėję atidaryti variklio dangtį ir parodyti garo katilą. O šis būtent toks automobilis, kad žmogus, atėjęs į muziejų, iš karto pasakys: „O, tai – garo mašina“.
– Iš kur atkeliavo šis automobilis?
– Didžioji dalis senovinių automobilių savininkų jau yra išėję į aną pasaulį. Turiu 80-metį draugą, kuris visą gyvenimą domėjosi senais automobiliais. Tokie žmonės automobilių neparduoda aukcionuose. Norėdami, kad jie turėtų naujus, patikimus namus, kreipiasi į pažįstamus ir klausia: „Gal žinai, kam reikia?“ Tas draugas žinojo apie mane. Jis žinojo, kad Augustinas iš Klaipėdos pasakys: „Taip, man reikia tokio automobilio, jeigu jis nėra masinės gamybos.“ Praėjusį rudenį pagaliau susitariau dėl šio automobilio. Kai reikėjo jį pasiimti, deja, nebėra kam mane pamokyti, kaip užvesti ir valdyti garo mašiną – buvusį jos savininką ištiko insultas, jis guli ligos patale.
– Iš kur buvo šio automobilio savininkas ir kuo jis užsiėmė?
– Jis visą gyvenimą iš Amerikos konteineriais plukdė automobilius į Europą. Turėjo ir savo automobilių kolekciją. 1975 m. nusipirko fermą ir turėjo svajonę joje įrengti muziejų, bet svajonės neįgyvendino. Automobiliai vis tiek po truputį plaukė ir plaukė. Radosi bendraminčių draugų ratas, kurie domėjosi tokiomis mašinomis. Kitaip tariant, tokie automobiliai niekada nebuvo parduodami aukcionuose, jie sukosi gana siaurame kolekcininkų rate.
– Kas buvo pirmasis šios garo mašinos savininkas?
– Pavardės neatsiminsiu. Ši mašina 2004 m. iš Amerikos atgabenta į Europą. Ji buvo restauruota, vėliau dalyvavo įvairiuose renginiuose ir keliavo po Europą – buvo Vokietijoje, vėliau Danijoje. Paskutinis jos savininkas buvo danas, kuris automobilį buvo įsigijęs tam, kad galėtų juo džiaugtis ir važinėti į renginius. Kas buvo automobilio savininkas Amerikoje, negaliu pasakyti.
Visai kaip garvežys
– Ar galima sakyti, kad garo automobiliai buvo vieni pirmųjų automobilių istorijoje?
– Taip. Automobilizmas prasidėjo nuo garo. Taip pat buvo ir elektriniai automobiliai. Vidaus degimo varikliai atsirado vėliau – apie 1896-uosius, o 1897–1898 m. jie jau po truputį pradėjo plisti.
– Ar tiesa, kad garo automobiliais netgi ardavo laukus?
– Taip, be to, ir visa žemės ūkio technika veikė garo principu – pjūklai, kuliamoji ir kiti įrenginiai. Būdavo ir atskiras garo įrenginys, kuris galėdavo sukti įvairius mechanizmus. Vienas toks įrenginys galėjo aptarnauti visą kaimą. Garo automobilio principas panašus. Čia nėra įprastos greičių dėžės, kardano ar reduktoriaus. Garo variklis prijungtas tiesiai prie galinio tilto. Perjungus sklendę, garas paduodamas į kitą pusę ir automobilis važiuoja pirmyn arba atgal.
– Kuo kūrenama garo mašina?
– Garo mašina kūrenama žibalu arba benzinu. Būtent šiai mašinai yra naudojamas žibalas. Iš pradžių jis tiekiamas ir įkaitina degiklius. Degikliai pradeda degti, kaip krosnyje, ir atsiranda energija, kuri kaitina vandens katilą. Kai vanduo įkaista, atsiranda slėgis ir jis paduodamas į garo variklį. Kaip garvežiuose. Tik garvežio garo katilas būdavo kūrenamas anglimis, kad įkaistų vanduo.
– Kokį greitį išvysto garo mašina?
– Gali važiuoti 70 kilometrų per valandą greičiu.
– O kokį atstumą būtų galima nuvažiuoti garo mašina vieną kartą į talpyklę užsipylus vandens?
– Atstumą riboja vandens kiekis. Kiek skaičiavau, viena talpyklė leidžia nuvažiuoti apie 70 kilometrų. Tada reikia sustoti ir papildyti vandens, kad katile jo nepritrūktų ir neįvyktų nelaimė.
Katilas gali sprogti
– Kokie yra šio automobilio techniniai trūkumai?
– Pateiksiu pavyzdį. Jeigu labai norisi kavos, o virdulys didelis ir pilnas vandens, reikia ilgai laukti, kol vanduo užvirs. Tai ir čia tas pats. Nori važiuoti, skubi, kažkur vėluoji, o reikia palaukti apie pusę valandos, kol užsipumpuos sistema. Reikia viską peržiūrėti ir patikrinti, kad katilas neperkaistų. Reikia nemažai palaukti, kol jis pradeda pūškuoti ir galima važiuoti.
– O būna, kad katilas perkaista?
– Būna, kad katilas sprogsta. Todėl yra specialūs bandymai, kuriais tikrinamas garo katilas. Kaip ir bet kuri kita sistema, jis turi būti išbandytas padidintu slėgiu, kad būtų įsitikinta, jog katilas jį atlaiko.
– Kokie šio automobilio privalumai?
– Gal mažiau žibalo sudegina. Šiaip privalumų mažai, daugiau – galvos skausmo. Parvažiavus reikia vėl tuos garus išleisti, nepalikti jų sistemoje.
Šiaip privalumų mažai, daugiau – galvos skausmo.
„Svarbiausia – nesusprogdinti“
– Lyginant su šiuolaikinių automobilių detalėmis, garo mašinos detalės yra geresnio metalo ar kitaip pagamintos?
– Kalbant apie senus automobilius, esu ne vieną išardęs, jų varžtai atsisuka labai lengvai. Pavyzdžiui, ardžiau 1966 m. „Zaporožietį“ ir 1950 m. „Tatraplaną“ – ten visus varžtus reikėjo nupjauti. O 100 metų senumo automobilyje jie atsisuka. Kaip yra su šiuo garo automobiliu, negaliu pasakyti. Jei reikės jį išardyti ir atsukinėti varžtus, bus įdomu pažiūrėti.
– Kas tokius automobilius remontuoja?
– Yra entuziastų, kurie išmano tokius automobilius. Aš savęs tikrai nelaikau specialistu, galinčiu tokį automobilį suremontuoti. Reikia daug prie jo krapštytis, daug laiko skirti. Nors iš pradžių viskas atrodo kaip kosmosas, tik po kelerių metų pradedi suprasti, kas ir kaip. Galbūt ir šitą automobilį po ketverių metų valdysiu taip, kaip dabar perpratau savo elektromobilį ar „Ford T“ modelį. Iš esmės čia viskas gana paprasta – užsipumpuoji kuro, pakaitini. Svarbiausia – nesusprogdinti.
Pasiekė greičio rekordą
– Kiek tokių automobilių yra išlikę?
– Pasaulyje yra išlikę apie 15–20 tokių automobilių. Bet Lietuvoje, mano žiniomis, daugiau tokių nėra. Kolekcininkai yra žmonės, kurie nemėgsta būti vieši, todėl, jeigu sakau, kad tai yra pirmas lengvasis garo automobilis Lietuvoje, galbūt kažkuris kolega, kuris apie tai viešai nėra pareiškęs, neįsižeis. Mano žiniomis, pirmas toks automobilis į Lietuvą atgabentas būtent dabar. Tokį patį automobilį žinau esant Rygos automobilių muziejuje. Tik čia yra 20-ies arklio galių, o Rygoje stovi 10–15 arklio galių automobilis.
– Ar yra buvę garo automobilių lenktynių?
– Daugiausia garo mašinų lenktynių vyko Amerikoje. Garo automobilis yra fiksavęs net greičio rekordus – virš 200 kilometrų per valandą. Tam buvo naudojami specialūs automobiliai.
– Ar yra tekę skaityti apie kokią nors rimtą nelaimę, susijusią su garo automobiliu?
– Avarijų buvo, kaip ir su visais automobiliais. Kadangi tokie automobiliai greitai važiuoja, per lenktynes buvo atvejų, kai lenktyninis automobilis buvo sudaužytas ir žmogus vos nežuvo. Tokių faktų yra nemažai. Tai yra automobilizmas, todėl natūralu, kad nelaimių buvo.
Mašina turi paslapčių
– Kuo išskirtinis šis garo automobilis, lyginant su kitais jūsų kolekcijoje?
– Spalva netgi panaši į kitų mano turimų automobilių. Šiaip automobilio būklė yra tikrai nebloga, esu patenkintas – sėdynės ir visas salonas yra tvarkingas. Automobilis turi ir stogą, tad galima ir nuo lietaus pasislėpti.
– Ar garo automobilyje radote ką nors netikėto?
– Paprastai kažką randi. Pavyzdžiui, esu radęs kamerą, seną draudimo dokumentą. Savo 1930-ųjų „Forde“ radau grandines ratams. Elektromobilyje radau 1918 m. autentišką vieno cento amerikietišką monetą, kuri dabar yra eksponuojama mūsų muziejuje. O šį garo automobilį dar per mažai „pažįstu“ ir kol kas nieko įdomaus jame neradau.
– Įbrėžimų ar kitų pažeidimų nėra?
– Ryškių įbrėžimų nėra. Priekyje nuo karščio yra šiek tiek išsilydę dažai. Automobilis buvo eksploatuojamas iki paskutinės minutės, kol žmogus atgulė į ligos patalą, todėl naudojimo žymių tikrai yra.
Apie pirmąją kelionę
– Kur planuojate pirmą kartą važiuoti šiuo automobiliu?
– Nežinau, gal po miestą pasivažinėsiu. Labai norėčiau pravažiuoti visą senamiestį ir sava eiga atvažiuoti į savo automobilių muziejų.
– Įprastai, jeigu važiuojate į renginį, apsirengiate pagal automobilio stilių. Ką reikėtų apsirengti šįkart?
– Prie garo automobilio reikėtų pasiimti darbines pirštines, gesintuvą, respiratorių ir apsauginius akinius. Kuriant katilą, jeigu į jį patenka per daug žibalo, kartais ugnis tiesiog šauna.
– Ką jums reiškia tai, kad vienintelė garo mašina Lietuvoje bus jūsų muziejuje?
– Tai yra malonu. Smagu, kad šovė man tokia mintis ir tiek metų laukiau šito automobilio. Atsimenu, kai pirmasis elektromobilis atvažiavo į muziejų – tai buvo didžiulė emocija, kuri iki šiol išliko. Kai moterims pasakau, kad tai buvo moteriškas automobilis, jos labai nustemba. Dabar reikia išsiaiškinti, kam buvo sukurtas garo automobilis – darbui ar tiesiog pramogai?
(be temos)
(be temos)
(be temos)