Komendantiniai kariai – šalies atrama

Pagalbos ranka

Pasak Klaipėdos regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo, viršilos Andriaus Pekūno, pagrindinis komendantinių karių vaidmuo būtų užnugaryje.

„Komendantiniai kariai – paprastesnė, lankstesnė tarnyba. Jeigu kažkas nutiktų, tai reguliariosios kariuomenės pajėgos, aišku, eitų į frontą, o čia būtų mūsų užnugaris“, – pasakojo A. Pekūnas.

Anot viršilos, komendantiniai kariai galėtų atlikti įvairias pagalbines užduotis.

„Būtų pagalbinės rankos. Saugotų svarbius objektus, kontroliuotų judėjimą, palaikytų viešąją tvarką, padėtų institucijoms ir savivaldybėms“, – aiškino A. Pekūnas.

Pasak jo, komendantiniams kariams praverstų ir jų turimos civilinės profesinės žinios.

„Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra baigęs informacinių technologijų specialybę, jis galėtų prisidėti prie darbo su dronais. Vairuotojas galėtų užsiimti transportavimu, o virėjas – gaminti ir dalinti maistą. Taip pat būtų naudingos įvairios techninės žinios, pavyzdžiui, inžinerijos. Ne mažiau svarbūs būtų ir medicinos pagrindai, gebėjimas suteikti medicininę pagalbą, užsienio kalbų mokėjimas bei informacinis raštingumas“, – vardijo A. Pekūnas.

Anot viršilos, komendantinių pajėgų formavimas Lietuvoje pradėtas 2024 metų gruodį – per beveik dvejus metus Klaipėdos regione jų skaičius išaugo iki kelių šimtų.

„Klaipėdos regione jau turime 260 komendantinių karių. Į regioną patenka ir Šilutės, Palangos, ir Plungės rajonai“, – pasakojo A. Pekūnas.

Kas gali prisijungti?

Prie komendantinės tarnybos gali prisijungti Lietuvos piliečiai nuo 18 metų, atitinkantys sveikatos ir kitus bendruosius reikalavimus.

„Sveikatos kriterijai nėra tokie griežti kaip devynių mėnesių privalomosios karinės tarnybos ar kitų tarnybos rūšių. Pavyzdžiui, prieš porą savaičių pas mus atėjo moteris su mama. Mamai jau 60 metų, ir jos abi lapkričio mėnesį važiuos į bazinį kursą“, – pasakojo A. Pekūnas.

Prieš pradedant tarnybą, yra būtina pasitikrinti sveikatą.

Pasak A. Pekūno, Klaipėdoje tai galima padaryti Karo medicinos ekspertizės komisijos regioninėje pakomisėje.

„Čia galima ateiti ir viską pasitikrinti – atlikti nuo kardiogramos iki stuburo, plaučių, akių bei kitų sveikatos tyrimų. Ryte ateini, o iki pietų jau esi viską pasitikrinęs“, – aiškino viršila.

Kad amžius nėra kliūtis tarnybai, A. Pekūnas iliustruoja ir ankstesnių metų pavyzdžiu.

„Praėjusiais metais vyriausią karį turėjome 77 metų. Atėjo jau su barzda“, – prisiminė A. Pekūnas.

Dvylikos dienų iššūkis

Vienas komendantinės tarnybos privalumų, pasak A. Pekūno, yra lankstumas.

„Didžiausias mitas – kad nėra laiko tarnybai. Tai trunka 14 dienų, tačiau tikrai galima susiplanuoti laiką lanksčiai ir suderinti tarnybą su savo įsipareigojimais“, – teigė vyresnysis verbuotojas.

Anot viršilos, pirmaisiais metais laukia ilgesni baziniai mokymai.

„Pirmaisiais metais mokymai trunka 12 dienų – tai baziniai mokymai, vykstantys Marijampolėje. Sunkiausia yra išvažiuoti toms 12 dienų, o vėliau mokymai vyksta po vieną, dvi ar tris dienas, iš viso per metus skiriant iki 14 dienų“, – pasakojo A. Pekūnas.

Anot viršilos, tarnyba yra itin lanksti – neatvykus numatytu laiku, galima susitarti dėl kitos datos.

„Jeigu negalite atvykti, tiesiog pranešate, kad pasikeitė aplinkybės. Tuomet deriname kitą datą, o pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, tarnybą galima ir nutraukti“, – pasakojo A. Pekūnas.

Ko galima išmokti?

Kaip pasakojo A. Pekūnas, baziniuose mokymuose daugiausia dėmesio skiriama praktiniams kariniams įgūdžiams.

„Mokoma taktikos, objekto apsaugos, patruliavimo, judėjimo transporto priemonėmis ir pėsčiomis. Vis tiek gali reikėti saugoti svarbų objektą, įrengti postus ir atlikti kitas užduotis“, – pasakojo A. Pekūnas.

A. Pekūno teigimu, kariai taip pat susipažįsta su ginklais, mokosi juos išardyti, surinkti ir šaudyti, o mokymuose dėmesio skiriama ir karo medicinai bei inžinerijai.

„Karo inžinerijoje mokoma apie minas, tačiau tai tik baziniai įgūdžiai – supažindinama su prieštankinėmis ir priešpėstinėmis minomis“, – aiškino A. Pekūnas.

Svarbi mokymų dalis – orientavimasis vietovėje.

„Kartais išeini į mišką, ir išsikrauna telefonas, sušlampa ar perkaista kitas įrenginys, todėl nebegali naudotis technologijomis. Mes išmokome orientuotis vietovėje turint tik žemėlapį ir kompasą“, – pabrėžė vyresnysis verbuotojas.

Jie duoda priesaiką

Anot A. Pekūno, baigus bazinius mokymus kariams suteikiamas jaunesniojo eilinio laipsnis, jie duoda priesaiką, o tarnybai taip pat išduodama ir reikalinga apranga.

„Gaunate karinę uniformą, batus, membraninę striukę ir kelnes – komendantiniai kariai šią aprangą turi laikyti namuose“, – teigė A. Pekūnas.

Pasak viršilos, per pratybas kariams užtikrinamas maitinimas ir kompensuojamos kelionės išlaidos, o už tarnybos dienas yra mokamas atlygis, kurio dydis priklauso nuo kario laipsnio arba pagrindiniame darbe gaunamo darbo užmokesčio.

„Pagal laipsnį mokame apie 50–60 eurų per dieną „į rankas“. Bet jeigu pagrindiniame darbe uždirbate, pavyzdžiui, 100 ar 150 eurų per dieną, pristatote tai patvirtinančias pažymas ir už tarnybos dieną sumokame tiek, kiek gaunate pagrindiniame darbe“, – teigė A. Pekūnas.

Žinios bus naudingos

Anot viršilos, dažnai sulaukiama klausimo, kuo komendantinė tarnyba skiriasi nuo Lietuvos šaulių sąjungos.

„Pirmiausia skiriasi savo vieta karinėje struktūroje. Komendantiniai kariai yra Lietuvos kariuomenės dalis. Skiriasi ir veiklos pobūdis – komendantinė tarnyba yra šiek tiek ramesnė“, – paaiškino A. Pekūnas.

Ekstremaliųjų įvykių metu tu žinai, ką daryti, kur važiuoti ir kaip elgtis.

Anot jo, šios veiklos nebūtinai viena kitą pakeičia – dalis žmonių renkasi abi.

„Būna, kad žmogus pradžioje išbando komendantinę tarnybą, o vėliau pereina į Šaulių sąjungą. Yra ir tokių, kurie priklauso abiem“, – pasakojo A. Pekūnas.

Nors komendantinė tarnyba ir Šaulių sąjunga gali būti derinamos, viršila pabrėžė, kad abiem atvejais įgytos žinios gali būti naudingos susidūrus su ekstremalia situacija.

„Ekstremaliųjų įvykių metu tu žinai, ką daryti, kur važiuoti ir kaip elgtis. Jeigu turi vaikų, žinai, kaip juos nuvesti į priedangą ar slėptuvę. O jeigu vaikų neturi, gali prisidėti prie kitų žmonių apsaugojimo“, – teigė A. Pekūnas.

Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).

Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.

Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.

Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.

Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.