KONKURENCIJOS TARYBA PRIEŠ SUSISIEKIMO MINISTERIJĄ

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išanalizuota precedento neturinti byla, kai dvi valstybinės institucijos susikibo dėl privataus verslo intereso.

Susieta ir su uosto kroviniais

Neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad Susisiekimo ministerija turi sumokėti 40 tūkst. 530 eurų baudą dėl konkurencijos pažeidimų.

Bauda buvo skirta už 2020 m. susisiekimo ministro priimtą įsakymą dėl geležinkelių pajėgumo skyrimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje. Buvo numatyta, kad, jei keli pareiškėjai pateikę paraiškas atitinka sąlygas, pajėgumai skiriami tam, kurio paraiškoje numatytas mokestis už visas maršruto dalis bus didesnis.

Toks punktas tarsi numatė, kad didesnis geležinkelio vežėjas lengvai gali eliminuoti mažesnį, kuris nori aptarnauti ne visą maršrutą, o tik nedidelę jo dalį.

Tai buvo susieta su krovinių gabenimu į Klaipėdos uostą. Į krovinių gabenimo rinką jau kurį laiką norėjo įsilieti šilumvežius turinti bendrovė „Gargždų geležinkelis“, bet ją vis stabdydavo gerokai didesnė Lietuvos geležinkelių sistema, o vėliau ir nuo jos atskirtos bendrovės.

Naujokas: jau kurį laiką į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą kaip nepriklausomas vežėjas bando įsilieti bendrovė „Gargždų geležinkelis“. / „Cfts.org.ua“ nuotr.

Diskriminacinės sąlygos naujokams

2020 m. balandžio 9 d. priimtas susisiekimo ministro įsakymas taip pat tarsi duoda suprasti, kad konkurencijos geležinkeliuose nenorėjo ir Susisiekimo ministerija.

Jai turėjo būti didelis smūgis, kai Lietuvos konkurencijos taryba 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą, kuris numatė, kad buvo pažeistas vienas Konkurencijos įstatymo straipsnių.

Konstatuota, kad Lietuvoje veikia privilegijuota krovinių gabenimo viešąja geležinkelių infrastruktūra, įskaitant ir jūrų uostą, sistema. Susisiekimo ministerija sudariusi sąlygas, kurios leidusios rinkoje jau veikiančioms bendrovėms lengviau pagrįsti pasirengimą vykdyti krovinių vežimo geležinkeliais veiklą.

Į krovinių vežimo geležinkeliais verslą ateiti naujokui esą ypač sunku arba netgi neįmanoma, nes jis, net nežinodamas ar gaus prieigą prie geležinkelių infrastruktūros, iš anksto turi prisiimti įsipareigojimus, susijusius su didele finansine rizika.

Konkurencijos taryba situaciją geležinkelių sistemoje nagrinėjo pagal bendrovės „Gargždų geležinkelis“ prašymą. Jie buvo nurodę, kad atėjimo į krovinių gabenimo rinką kriterijai esantys išimtinai naudingi tik pervežimų senbūvei „LTG Cargo“ ir diskriminuoja visas kitas, o ypač naujai vežimo geležinkeliais verslą norinčias vykdyti bendroves.

Akcentuota ir tai, kad atidalinti buvę Lietuvos geležinkelių padaliniai, tapę atskiromis bendrovėmis, nesuteikia naujiems vežėjams galimybės naudotis pervežimų kompiuterinėmis informacinėmis sistemomis ir elektroninio krovinio sistema.

Konstatuota, kad Lietuvoje veikia privilegijuota krovinių gabenimo viešąja geležinkelių infrastruktūra, įskaitant ir jūrų uostą, sistema.

Ministerija norėjo išimties

Kai Konkurencijos taryba konstatavo, kad Susisiekimo ministerijos sukurta diskriminacinė sistema trukdo į geležinkelių pervežimo veiklą ateiti naujiems nariams, prasidėjo teismų procesas.

Viena to proceso atšaka yra dėl skirtos 40 tūkst. 530 eurų baudos už konkurencijos pažeidimą. Susisiekimo ministerija nesutiko mokėti baudos per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį. Neva pats procesas dėl baudos skyrimo yra ginčijamas teisme ir dėl jo dar nėra sprendimo.

Susisiekimo ministerija tikino, kad ji kaip biudžetinė įstaiga atskiros dalies baudoms mokėti nėra numačiusi. Mokant skirtą baudą pinigus reikėtų paimti iš kurios nors kitos biudžeto eilutės. Tai neva neigiamai paveiktų galimybes vykdyti jai skirtas funkcijas, kurios yra būtinos valstybės ir visuomenės interesams.

Nepaisant tokio pagrindimo, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai šiemet sausio 9 d. priėmė sprendimą, kad Susisiekimo ministerija privalo susimokėti jai skirtą baudą taip, kaip numatė Konkurencijos taryba.

Šio teismo sprendimą šių metų vasario 7 d. galutine nutartimi pagrindė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Gali būti, kad tai yra vienas tų retų atvejų, kai teismai „neištirpo“ prieš ministerijos lygio valdžios instituciją, bet priėmė juridine teise pagrįstą sprendimą, o vėliau ir jį palaikančią nutartį.