KRATC DIDŽIŲJŲ ATLIEKŲ PRIĖMIMO AIKŠTELĖSE DIEGIAMA CENTRALIZUOTA APSKAITOS SISTEMA
- Klaipeda.diena.lt inf. 1
Prieš dešimtmetį atidarytos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės veikė pagal principą „atvežk ir palik“. Pagrindinis tikslas buvo, kad žmonės nepaliktų senų baldų, šaldytuvų ir kitų didžiųjų atliekų kur pakliuvo, neterštų gamtos, o galėtų nemokamai visus daiktus atvežti į tam skirtas surinkimo vietas.
Per keletą metų tvarka aikštelėse pastebimai pakito. Dabar vadovaujamasi principu „atvežk ir išrūšiuok“.
„Ką anksčiau aikštelėse mesdavome į vieną konteinerį, dabar išskaidome į kelis. Pavyzdžiui, baldai ir mediena kraunami atskirai. Skirtingos plastiko rūšys išrūšiuojamos į penkis skirtingus konteinerius. Statybinės atliekos – net į šešis“, – pasakojo Roma Budrienė, KRATC direktorė.
Visa tai susiję su perdirbimu, pakartotiniu naudojimu. Nes dauguma aikštelėse surinktų nebereikalingų daiktų kaip antrinės žaliavos atiduodamos perdirbėjams.
„Baldus sumalame specialiu smulkintuvu, magnetais ištraukiame metalą, kurį kaip ir stiklą, plastikus, kartoną parduodame perdirbimo įmonėms. Švarią medieną superka baldininkai. Todėl Klaipėdoje į sąvartyną patenka tik iki 1 proc. visų komunalinių atliekų. Visa kita paverčiama antrinėmis žaliavomis arba kuru termofikacinei jėgainei“, – aiškino KRATC vadovė.
Pasak Romos Budrienės, palikti daiktus kiemuose šalia konteinerių – tai ne tik nepagarba kaimynams, bet ir menko ekologinio sąmoningumo ženklas.
„Tiesa karti. Kas numeta daiktus kieme šalia konteinerių – švaisto tvarkingų klaipėdiečių pinigus, nes papildomas surinkimas apmokamas iš visų mokesčių mokėtojų lėšų. Jau nekalbant apie vaizdą. Abejoju, ar kam nors patinka šiukšlynas savame kieme“, – kalbėjo KRATC direktorė.
Vieninga europietiška tvarka galioja daugelyje senojo žemyno valstybių ir Skandinavijos šalyse, o jos esmė, jog nebereikalingus daiktus gyventojams reikia patiems nuvežti į specialias aikšteles.
Beje, į KRATC aikšteles atvežamos atliekos dabar ne tik rūšiuojamos stropiau, bet ir preciziškai skaičiuojamos, kas ir ką atvežė.
„Pagal mus kontroliuojančių institucijų patvirtintą tvarką, turime identifikuoti kiekvieną gyventoją, atvežusį atliekas. Turime nurodyti ir kompiuterinėje programoje įrašyti, kokias atliekas jis atvežė“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC direktoriaus pavaduotoja.
Mažinant biurokratinius formalumus, KRATC įdiegė naują vieningą savo aikštelių apskaitos programą, leisiančią greičiau aptarnauti klientus.
„Kadangi atliekų apskaitos programa buvo individuali kiekviename įmonės padalinyje, gyventojo duomenis, atvykus jam į kitą aikštelę, reikėjo suvesti iš naujo. Dabar diegiama centralizuota programa visuose padaliniuose ir klientų duomenų bazė yra vieninga“, – sakė R. Šličienė.
Taip pat bus užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams. Pavyzdžiui, į aikšteles priimamų statybinių atliekų ar padangų kiekiai yra ribojami. Iki šiol nebuvo galima operatyviai kontroliuoti, ar tas pats asmuo neveža limituotų atliekų į kitas aikšteles. Įdiegus vieningą apskaitos sistemą tokios galimybės nebebus.
Pašnekovės teigimu, šiuo metu diegiama nauja apskaitos sistema pradėjo veikti Klaipėdos miesto aikštelėse, todėl lankytojai prašomi būti kantrūs.
„Darbuotojai dar nėra įgudę naudotis naująja programa, be to, į duomenų bazę tenka suvesti kiekvieną atvykusį lankytoją. Šiuo metu jaučiame sulėtėjusį darbo ritmą, tačiau ateityje priėmimo procesas tikrai taps sklandesnis, greitesnis ir skaidresnis“, – teigė R. Šličienė.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.5 komentarai -
DMN inf.2 komentarai -
DMN inf.6 komentarai
Tvarkingas žmogus