Kalendoriui žymint paskutinio metų mėnesio vidurį profesorius pasidalijo mintimis apie besibaigiančius metus, planais, tarp kurių – universiteto miestelio plėtra, naujų studijų programų kūrimas.
– Metai eina į pabaigą. Kokius esminius akcentus norisi padėti, kas labiausiai įsiminė?
– Universitetai paprastai metus skaičiuoja ne kalendoriniais, o akademiniais metais, tad norisi pabrėžti, kad šiemet nuo rugsėjo pradėjome 35-uosius universiteto gyvavimo metus. Tai – svarbiausias metų akcentas, mūsų jubiliejiniai metai. KU įkurtas 1990 m. spalio 5 dieną, veiklą pradėjo 1991-ųjų sausį, o pirmieji studijų metai prasidėjo tų pačių metų rugsėjį. Šią sukaktį švenčiame visus metus, nes ji liudija universiteto reikšmę miestui ir šaliai. Nors Lietuvoje esame jauniausias valstybinis universitetas, šiandien svarbiausia ne amžius, o tai, kaip atliepiame šiuolaikinius poreikius ir kokią vertę kuriame.
Šiuolaikinio universiteto misija apima keturias pagrindines kryptis: studijas, mokslą, poveikį socialinei aplinkai ir mokslo idėjų perdavimą verslui bei gamybai. Visose šiose srityse šiemet dirbome itin intensyviai.
– Nuo lapkričio jums patikėtos naujos pareigos – tapote devynis universitetus vienijančio EU-CONEXUS aljanso, tarp kurio narių yra ir Klaipėdos universitetas, valdybos pirmininku. Kokie darbai laukia?
– Tai – didelė atsakomybė. EU-CONEXUS jungia devynis Europos universitetus, tad užėmus šias pareigas laukia dveji labai intensyvūs metai. Reikės telkti partnerius bendroms diskusijoms, spręsti, kokias veiklas tęsime ir plėtosime, kokių naujų iniciatyvų reikia, kad šis universitetų aljansas išliktų konkurencingas. Turime iš naujo permąstyti strateginę kryptį: kokias studijų ir mokslo priemones plėtoti, kaip stiprinti poveikį miestų ir pakrančių regionų tvarumui.
Iki kitų metų pavasario visa tai turės sugulti į bendrą partnerių paraišką naujam finansavimo etapui. Nuo 2019 m. atliktas didžiulis darbas, tad svarbu susitelkti. Pasikeitus kai kurių universitetų vadovams, kartais keičiasi ir jų požiūris į bendradarbiavimą, todėl reikia iš naujo atrasti bendrą kalbą, užtikrinti vieningą aljanso vystymosi kryptį. Tai intensyvus darbas: daug koordinavimo, bendrų posėdžių, įsitraukimo, daug atsakomybės akademinėje, mokslinėje ir valdymo srityse.
Metai buvo turiningi ir turtingi. Augo universiteto biudžetas, atlyginimai, parama studentams. Tačiau svarbu ne tik skaičiai – svarbu, kad augimą paverstume matomu ir prasmingu tiek universiteto bendruomenei, tiek miestui.
– Kokius atgarsius girdite iš studentų, kurie gali žinių semtis ne viename, o net devyniuose universitetuose?
– Studentai mato realią naudą. Jie kasmet renkasi programas ne tik Klaipėdos, bet ir partnerių universitetuose, studijuoja mikromodulius, dalyvauja moksliniuose projektuose, gali gauti jiems finansavimą. Studentams atsiveria ir tarptautiniai sporto, kultūros renginiai. Iš EU-CONEXUS festivalio Kipre mūsų studentai parsivežė neišdildomų įspūdžių. Tokios patirtys studentams labai svarbios, kuria bendrumo jausmą, praplečia akiratį.
Šiandien matome, kaip pasitvirtina dar prieš dešimtmetį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakyta vizija, kad Europos universitetai turi vienytis, jog galėtų būti atsvara JAV ir Kinijos universitetams. Šiandien tai – realybė.
– Kaip vertinate universiteto bendruomenę šiemet, kaip ji keitėsi?
– Džiugu, kad studentų mūsų Alma Mater daugėja jau kelinti metai iš eilės. Tai rodo, kad universiteto reputacija gerėja. Pradėjęs pirmąją kadenciją mačiau sudėtingesnę situaciją, tačiau šiandien esame stabiliai augantis universitetas.
Kalbant apie užsienio studentus, atranka vyksta itin atsakingai ir kruopščiai. Vykdome motyvacinius pokalbius, vertiname išsilavinimą, anglų kalbos žinias. Migracijos departamentas ir Užsienio reikalų ministerija taip pat atlieka savo funkcijas vertinant kiekvieną kandidatą. Turime daug užklausų iš įvairių šalių, tačiau pas mus patenka tik tie, kurie praeina visus atrankos etapus, įvairias patikras.
Klaipėdos universiteto studentų bendruomenėje užsieniečiai sudaro apie 17 proc., nemažai jų – iš Ukrainos. Jiems padedame, kiek galime – esame suteikę patalpas ukrainiečių mokyklai, studentams – bendrabučius. Suprantame, kad jie turi įgyti išsilavinimą, kad galėtų grįžti ir padėti atstatyti savo valstybę. Kiti užsienio studentai dažniausiai baigę studijas išvyksta, nebent randa darbą ir darbdavys pasirūpina viza.
– Kokį progresą stebite mokslo srityje?
– Mokslo srityje taip pat turime kuo didžiuotis. Klaipėdos universitetas šiuo metu vykdo net 169 mokslo projektus – tai itin reikšmingas rodiklis tokio dydžio universitetui. Ypač svarbu tai, kad 2025 m. KU mokslininkai vykdė net 14 „Horizon Europe“ programos projektų. Tai – vieni aukščiausio lygio tarptautinių mokslo projektų Europoje, pasižymintys itin didele konkurencija, aukštais kokybės reikalavimais ir reikšmingu poveikiu mokslo bei inovacijų plėtrai.
KU mokslininkai aktyviai kuria ir atžalines įmones – šiuo metu veikia aštuonios. Jose gimstančios mokslinės idėjos yra patentuojamos ir perduodamos verslui. Kasmet universitetas pateikia 3–4 patentines paraiškas, o šiemet Europos patentų biuras patvirtino dar du tarptautinius (EPO) patentus, kas dar kartą patvirtina KU mokslo tarptautinį konkurencingumą.
Stiprėja ryšiai su socialiniais partneriais – Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uosto kompanijomis, taip pat su mieste veikiančiomis ligoninėmis, Vakarų Lietuvos savivaldybėmis, ugdymo įstaigomis ir kitomis organizacijomis.
Esame vienas iš vos dviejų Lietuvos universitetų, turinčių neliečiamo kapitalo fondą, į kurį iki šiol buvo investuota 1 mln. eurų. Šio fondo misija – per sutelktą verslo iniciatyvą ir piliečių įsitraukimą kurti Klaipėdos universiteto palaikymo platformą, skatinančią mokslo pažangą ir aukštųjų technologijų kūrimą.
Turime ir sėkmingų įsteigtų atžalinių įmonių, kurios patentuoja savo mokslines idėjas ir perduoda jas verslui.
– Minėjote dešimtis vykdomų projektų. Kokios pagrindinės jų kryptys?
– Klaipėdos universitetas yra klasikinis daugiaprofilinis universitetas, įsikūręs prie Baltijos jūros, todėl nemaža dalis mokslinių tyrimų natūraliai orientuoti į tvarią pakrančių plėtrą. Reikšminga dalis projektų vykdoma jūrų technologijų ir biotechnologijų, ekologijos ir aplinkotyros srityse. Taip pat atliekami Baltijos regiono istorijos ir archeologijos tyrimai, atskleidžiantys jūrinio regiono kultūrinį ir istorinį paveldą. Greta to nuosekliai plėtojamos tokios socialinių mokslų kryptys kaip psichologija, vadyba, ekonomika. Įkūrus Klaipėdos universiteto ligoninę, auga mokslinių tyrimų skaičius medicinos ir sveikatos srityje, ypač visuomenės sveikatos ir slaugos kryptyse.
Ypatingas Klaipėdos universiteto išskirtinumas – tai, kad esame vienintelis universitetas Baltijos šalyse, turintis nuosavą laivyną. Klaipėdos universiteto jachta „Odisėja“ ir mokomasis burlaivis „Brabander“ naudojami mokomajam buriavimui, laivavedybos mokymui, nardymo veikloms bei paukščių stebėjimui, o mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ skirtas ne tik moksliniams tyrimams, bet ir prisideda prie Baltijos jūros aplinkos stebėsenos bei jūrinio saugumo užtikrinimo.
Labai svarbios ir Arkties ekspedicijos, vykdomos nuo 2007 m. – jų metu mokslininkai tiria ledynų tirpsmo poveikį Arkties ekosistemai. Kiekvienas projektas – unikalus indėlis į mokslo pažangą.
– Šiemet KU organizavo didžiausią iki šiol vykusią mokslinę konferenciją. Papasakokite daugiau.
– Rugsėjį surengėme Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) metinę mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo beveik 600 jūros tyrimų srities mokslininkų. Tokios apimties renginio Klaipėdoje dar nėra buvę. ICES telkia beveik 6 tūkst. mokslininkų iš daugiau kaip 700 institucijų, tad tai vienas svarbiausių tarptautinių jūrų mokslo susitikimų. Į Klaipėdą atvyko dalyviai iš mažiausiai 30 šalių – ne tik tyrėjai, bet ir politikos formuotojai bei pramonės atstovai, siekdami, kad mokslu grįstos įžvalgos būtų pritaikytos sprendimams, aktualiems Baltijos jūrai.
Kitąmet organizuojame STEAM Europos mokytojų festivalį – atvyks nuo 600 iki 700 dalyvių. Tai reikšminga nauda miestui – prisidedanti prie vietos paslaugų sektoriaus, miesto tarptautinio matomumo ir, žinoma, mūsų akademinės bendruomenės stiprinimo. Tokio masto renginiai stiprina Klaipėdos, kaip mokslo ir švietimo miesto, pozicijas ir kuria ilgalaikę vertę regionui, taip pat tai ir žinių mainai, stiprinantys mokytojų bendruomenę bei skatinantys inovacijas mokyklose.
– Atrodo, kad metai buvo iš tiesų įspūdingi?
– Taip, metai buvo turiningi ir turtingi. Augo universiteto biudžetas, atlyginimai, parama studentams. Tačiau svarbu ne tik skaičiai – svarbu, kad augimą paverstume matomu ir prasmingu tiek universiteto bendruomenei, tiek miestui. Švęsdami KU 35-metį universiteto miestelyje atvėrėme šviesos menininko Lino Kutavičiaus instaliaciją „Šviesos dialogai“ – aštuonių šviečiančių sūpynių kompoziciją, kviečiančią bendrystei, pokalbiams ir kūrybos džiaugsmui. Norėjome, kad ši erdvė taptų traukos centru ne tik KU bendruomenei, bet ir klaipėdiečiams bei miesto svečiams – universitetas yra atviras miestui.
Renginių vyksta daug – nuo tarptautinių mokslo susitikimų iki iniciatyvų, kurios augina miesto intelektinį gyvenimą. Pavyzdžiui, kartu su partneriais „Herkaus Kanto“ renginių erdvėje tęsiame pokalbių ciklą „Klaipėdietiškos tapatybės trajektorijos“, kuriame mokslininkai plačiajai auditorijai suprantamai kalba apie Klaipėdą, jos kultūrą ir savitumą.
– Kokie lūkesčiai naujiems metams?
– Didžiausi startuojantys projektai – inžinerinio laboratorinio korpuso ir medicinos simuliacijų centro statybos. Jei viskas vyks sklandžiai, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas po pusantrų metų galės persikelti į universiteto miestelį. Bijūnų gatvės pastatą galėsime parduoti, turime Vyriausybės nutarimą – jis senas ir neatitinka šiuolaikinių studijų poreikių.
Medicinos simuliacijų centras bus visiškai naujas objektas, skirtas sveikatos priežiūros specialistų rengimui, podiplominėms studijoms bei šeimos gydytojų rezidentų parengimui. Centre bus naudojami specialūs muliažai ir simuliatoriai, leidžiantys įgyti praktinių medicinos žinių ir įgūdžių, o tik sukaupus pakankamą patirtį – dirbti tiesiogiai su pacientais.
Tikimės pradėti naujas studijų programas, atnaujinti pedagogų rengimo centro veiklą – Vakarų Lietuvai tai būtina. Gaila, kad kiek anksčiau buvo nuspręsta, jog tokių centrų pakanka Vilniuje ir Kaune.
Šeimos gydytojo rezidentūros programą jau pateikėme vertinimui. Džiugu, kad bendrų programų, kuriamų kartu su Klaipėdos universiteto ligonine, daugėja.
Į naujus metus žiūrime optimistiškai. Svarbiausia – taika geopolitiniame kontekste. Tuomet viskas gali vystytis.
– Ko linkėtumėte bendruomenei ir visuomenei?
– Pirmiausia – taikaus dangaus. Tai yra pagrindas miestui, visuomenei ir šaliai. O universiteto bendruomenei – kūrybiškumo ir susitelkimo. Universitetas telkia žmones, žinias ir partnerystes, kurios virsta darbais ir realia nauda regionui.
Naujausi komentarai