KUL robotinė chirurgija vystoma jau ketverius metus: atlikta 800 pirmųjų Lietuvoje operacijų | kl.lt

KUL ROBOTINĖ CHIRURGIJA VYSTOMA JAU KETVERIUS METUS: ATLIKTA 800 PIRMŲJŲ LIETUVOJE OPERACIJŲ

  • 0

Robotinė chirurgija Lietuvoje prasidėjo prieš ketverius metus (2018 metų lapkričio mėnesį), kai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktos pirmos operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Ir šiandien Klaipėdos universitetinė ligoninė – vienintelė gydymo įstaiga visose trijose Baltijos šalyse, kurioje atliekama robotinė chirurgija. Iš viso urologijoje, ginekologijoje, pilvo chirurgijoje atlikta 800 robotinių operacijų.

Pasiekimai džiugina

Ligoninės vadovo prof. habil. dr. Vinso Janušonio strateginiai planai dėl robotinės chirurgijos įdiegimo uostamiestyje pildytis pradėjo 2017-aisiais, o jau 2018 m. lapkričio mėnesį KUL atlikta pirmoji robotinė operacija. Pasak V. Janušonio, kolegos iš kitų didžiųjų šalies ligoninių iki šiol stebisi, kaip Klaipėdos universitetinės ligoninės komandai pavyko tapti robotinės chirurgijos pionieriais Baltijos šalyse.

„Per ketverius metus pasiekėme puikių rezultatų. Robotinės chirurgijos atsiradimas ir vystymas Klaipėdoje atnešė didžiulį proveržį ne tik Lietuvos medicinoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Kaimyninėse valstybėse robotų su tokiomis plačiomis galimybėmis kol kas nėra. Pasiruošimas robotinėms operacijoms, apimantis organizacinį, klinikinį ir mokslinį aspektus, yra jų sėk-mės pagrindas“, – sako ligoninės vyriausiasis gydytojas ir atkreipia dėmesį, kad naujų, ypač sudėtingų technologijų diegimui būtinas kolektyvo susitelkimas tikslui pasiekti, komandinis darbas, geras psichologinis klimatas, tinkamos darbo sąlygos.

V. Janušonis pastebėjo, kad robotinėje chirurgijoje labai svarbus ir mokslinis KUL medikų įdirbis. Naudojant robotinę įrangą pasiektus darbo rezultatus ligoninės medikai pristato prestižiniuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose publikuojamuose straipsniuose.

Prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Taip pat patirtimi dalijamasi skaitant pranešimus nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose: „Tai savos ir jau kai kuriose srityse unikalios Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistų patirties apibendrinimas, mokslinės publikacijos, tarptautinės ir respublikinės konferencijos. Įstaigos gydytojai patirtimi robotinės chirurgijos srityje dalinosi skaitydami kviestinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Portugalijoje, Kinijoje, Korėjoje, Rusijoje, Irane ir Vokietijoje. Ši chirurgijos sistema išnaudota ir mokymo procese – robotinėse operacijose dalyvavo praktiką čia atliekantys įvairių specialybių rezidentai ir studentai, įskaitant ir užsieniečius – iš JAV, Gruzijos ir Portugalijos.

Robotinės chirurgijos atsiradimas ir vystymas Klaipėdoje atnešė didžiulį proveržį ne tik Lietuvos medicinoje, bet ir visose Baltijos šalyse.

Įžengė į naują chirurgijos erą

Robotinę chirurgiją ligoninėje atlieka specializuota gydytojų komanda: tikslingai apmokyti pilvo chirurgai, urologai ir ginekologai, su šios chirurgijos anestezijos ypatybėmis susipažinę anesteziologai, operacinės slaugytojos – instrumentatorės.

Pasak KUL Chirurgijos klinikos, robotinės chirurgijos programos vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, robotinė chirurgija – tarsi kelionė į naują chirurgijos erą. „Daugelį techninių ir operacijų atlikimo etapų teko spręsti įsisavinant robotinę chirurgiją. Ir tai buvo išties novatoriškas ir labai įdomus klinikinio darbo etapas. Pabrėžčiau, kad nors chirurgjoje mes daug kalbame apie mokymosi kreivę, įdiegiant šią chirurgiją dėl robotinės įrangos tobulumo jos kokybė nuo pat pirmųjų operacijų nesiskyrė – tik pradžioje jos truko ilgiau nei alternatyvios mažai invazinės (laparoskopinės) operacijos. Šiuo metu robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų. Stabili robotinė akimis valdoma vaizdo kamera, padidintas ir erdvinis (3D) vaizdas padeda ypač tiksliai matyti anatomines struktūras, išsaugoti autonominę operuojamų sričių inervaciją ir naudojant robotą tiksliau ne kitais operacijų būdais pašalinti piktybinį naviką su visais jį drenuojančiais limfatiniais ir veniniais baseinais“, – robotinių operacijų pranašumus vardijo N. E. Samalavičius.

Tai buvo išties novatoriškas ir labai įdomus klinikinio darbo etapas.

Pasak KUL Chirurgijos klinikos vadovo, robotinė chirurgija viltis pateisino visose trijose srityse ir turi nemažai pranašumų prieš tradicinę chirurgiją. „Atlikus 800 operacijų nemirė nė vienas pacientas – tai didžiulis pasiekimas.

Prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.

Visą šį sudėtingą naujos technologijos įsisavinimo etapą nebuvo nė vienos robotinei įrangai ar jos poveikiui priskirtinos komplikacijos.

Robotinės operacijos pasižymi minimalia chirurgine invazija. Jų metu vietoj didelio pjūvio daromi tik maži pjūveliai. Taip išvengiama atviro ertmės sąlyčio su aplinka, egzistuoja mažesnė infekcijos tikimybė, o proceso metu pacientas praranda mažiau kraujo. Visa tai lemia geresnę žmogaus pooperacinę būklę: jaučiamas mažesnis skausmas, greičiau sveikstama, sparčiau sugrįžtama į įprastą gyvenimą“, – patirtį apžvelgė N. E. Samalavičius.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS