Trys milijonai litų. Tokį rekordinį ieškinį pateikė 120 laivų statytojų, reikalaujančių sumokėti sunkiu darbu Norvegijoje uždirbtas algas. Metus laukę teismo sprendimo jie pagaliau sužinojo, kad laiką gaišo tuščiai.

Ėmė kreditus iš bankų

Vakar į Klaipėdos apygardos teismą sugužėjo būrys rūsčios išvaizdos vyrų.

Suvirintojai ir laivų korpusų surinkėjai keletą metų svajonių šalimi vadinamoje Norvegijoje statė cheminius tanklaivius. Jų pastatyti laivai siekia 200 metrų ilgio ir po pasaulį plukdo pavojingus krovinius.

"Kai 2006 metais atvažiavome dirbti, vietinėje laivų statykloje buvo tik du penkiasdešimtmečiai, mokėję suvirinti ypatingos sudėties metalą. Ten tokios kvalifikacijos darbuotojų nėra. Mes turime visus reikiamus tarptautinius sertifikatus, mokame savo darbą", – tikino trejus metus laivus Norvegijos Floro mieste laivų statykloje statę klaipėdiečiai.

Visus tuos metus klaipėdiečiai laivų statytojai buvo patenkinti darbu ir uždarbiu. Po šešių savaičių darbo turėdavo tris savaites atostogų. Vyrai gaudavo ne tik atlyginimą, bet jiems būdavo apmokama kelionė, maistas, buvo kur ir gyventi.

"Matėme, kad darbo yra ir bus, uždarbis mus tenkino, todėl daugelis pasiėmėme kreditus iš bankų", – pasakojo bendrovėje "Saprega" dirbę broliai Viktoras, Vladimiras ir Aleksandras Smolenčiukai.

Išėjo visi vieną dieną

Viskas baigėsi netikėtai – 2008 metų gruodį bendrovė "Saprega", kurioje dirbo klaipėdiečiai, nebesumokėjo laivų statytojams algų.

Vyrai vėliau sužinojo, kad sumokėjusi mokesčius Lietuvoje, pasikeitus Norvegijos įstatymams, bendrovė juos buvo priversta sumokėti dar ir savoje šalyje.

"Pinigai vėlavo. Laukėme. Bandėme sužinoti, ar gausime algas iki Kalėdų, bet su mumis niekas nesiteikė kalbėti. Buvęs bendrovės gamybos meistras Saulius Gramauskas įsteigė kitą bendrovę ir pakvietė mus dirbti ten. Mat laivai buvo nebaigti statyti, darbo buvo, reikėjo tik normaliai viską organizuoti", – pasakojo klaipėdietis Mikas Montvidas.

Vieną dieną visi 120 vyrų oficialiai pranešė išeinantys iš "Sapregos" ir pradėjo dirbti naujoje bendrovėje.

Surinko po 300 litų

Netrukus visas būrys klaipėdiečių kreipėsi į teismą, prašydami jiems priteisti nesumokėtą darbo atlyginimą. Kiekvienam vyrui liko nesumokėta po kelis tūkstančius litų. Bendras ieškinys gerokai viršija 3 mln. litų.

Dabar, ko gero, nė vienas nepamena, kaip atstovauti jų interesams teisme buvo pasirinktas advokatas Vitalijus Katėnas.

Susitarta, kad kiekvienas iš 120 laivų statytojų iš savo dalies sumokės teisininkui po 300 litų, o teismą pasieks bendras visų buvusių darbuotojų ieškinys.

Tačiau praėjo jau metai, o vakar susirinkę į teismą vyrai išgirdo, kad jų reikalas nėra pajudėjęs iš mirties taško.

Iki šiol vykusiuose teismo posėdžiuose dalyvaudavo tik jų samdytas advokatas ir "Sapregos" atstovai. Ne vieną tomą sudarančios civilinės bylos medžiagos didžiąją dalį užima ieškinių patikslinimai ir atsiliepimai.

Vakar sugužėję į teismo salę vyrai šurmuliavo ir vos tvardėsi aiškindamiesi su teisėja, kodėl iki šiol neišsprendė reikalo taikiai.

Nesibaigiančių barnių byla

Bylą nagrinėjanti Klaipėdos apygardos teismo teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė kantriai aiškino, kad per metus susikaupusiuose dokumentuose taip ir nepaaiškinta, kiek kuriam laivų statytojui nesumokėta ir iš ko susidaro ši suma.

Teisėja nustebino vyrus pasakiusi, kad kiekviename posėdyje darbdaviai tikindavo netrukus sumokėsią darbuotojams ir reikalą pabaigsią taikiai.

"Su tokiais duomenimis, kurie dabar yra byloje, šiandien spręsti, kas teisus, kas ne, neįmanoma. Yra tik prielaidos. Ieškovai turi būti aktyvūs, dalyvauti posėdžiuose, teikti įrodymus. Iki šiol nė vienas iš 120 ieškovų į posėdžius nė neatvykdavo. Mes girdėdavome tik "Sapregos" atstovų ir advokato V.Katėno kaltinimus vieni kitiems. Po jų atsirasdavo naujų prašymų ir atsiliepimų", – aiškino teisėja.

Vakar V.Katėnas į teismą neatėjo dėl ligos. Tai advokatą išgelbėjo nuo galimybės išklausyti karčius priekaištus.

"Mes teisiniuose dalykuose mažai ką išmanome. Kai mums neišmokėjo po kelis tūkstančius litų, bankams negalėjome pasakyti, kad palauktų. Todėl ir norėjome, kad teismas išsiaiškintų reikalą. Dabar, panašu, mes turime dar ir teisinius dalykus išmokti", – piktinosi V.Smolenčiukas.

Ėmėsi mulkinti teismą?

Po keisto teismo posėdžio vyrai išsiskirstė apsisprendę kreiptis į kitą advokatą.

Bet kuris teisininkas jiems būtų pataręs, kad atskirai po vieną kreipęsi į teismą būtų jau baigę bylinėjimąsi ir galbūt atgavę savo pinigus. Bet tai kiekvienam jų būtų kainavę daugiau, nei paduodant bendrą ieškinį.

Darbininkai jau girdėjo kalbų apie tai, kad "Saprega" ketina pradėti bankroto bylą. Tad metai, kol teisme iš vietos taip ir nepajudėjo byla, būtų prarasti veltui.

"Supratome, kad darbdavio pateiktos pažymos buvo skirtos tik teismui mulkinti. Viena yra gyvenime, o visai ką kita sako pateikti dokumentai", – piktinosi vyrai.

Dauguma šių vyrų jau keletą mėnesių neturi darbo, nes užsakymas Norvegijoje jau baigtas.

Dar ir kita bendrovė liko nesumokėjusi jiems už neišnaudotas atostogas.

Prisiminė liūdnas Kalėdas

"Mums nereikia svetimų pinigų. Svarbu atgauti savus, sunkiai uždirbtus. Girdėjome, kad įmonė atgavo permokėtus mokesčius, bet nesiteikė su mumis atsiskaityti, – piktinosi laivų statytojas M.Montvidas. – Jeigu po poros mėnesių nuo tų įvykių su mumis darbdaviai būtų kalbėję ar bent dalį sumokėję, aš asmeniškai tikrai būčiau tuo pasitenkinęs. Bet dabar esu pasiryžęs reikalauti ne tik nesumokėtos dalies, bet ir delspinigių, kurie, mano skaičiavimu, siekia jau kelias dešimtis tūkstančių litų. Noriu, kad bendrovės savininkai būtų nubausti. Mane labai palietė ši neteisybė. Kalėdos pernai buvo mano šeimai liūdnos."

Panašių ieškinių teismuose ir skundų Darbo inspekcijoje – gausybė. Skirtumas gal tik tas, kad šiuo atveju nepasitenkinimą vienu metu išreiškė tiek daug darbuotojų.

Vyriausiasis darbo inspektorius Justas Paulionis teigė, kad apie 90 proc. visų besikreipiančiųjų skundžiasi neišmokėtu darbo užmokesčiu. Didesnioji dalis šių skundų būna pagrįsti.