A. Latakas: uoste gelbstimos ir žmonių gyvybės | kl.lt

A. LATAKAS: UOSTE GELBSTIMOS IR ŽMONIŲ GYVYBĖS

  • 3

Uosto akvatorijoje išgelbėta žmogaus gyvybė ar nuo taršos apsaugota aplinka yra kiek mažiau matoma kasdienė Uosto direkcijos veikla, kurios kompetencijoje – vienuolikos laivų laivynas, skirtas gelbėjimui, locmanų arba narų funkcijoms bei darbams. Ir jei žmones uostininkams tenka gelbėti ne tiek dažnai, tai teršalus rinkti – gerokai dažniau.

Laivynas pasirengęs padėti

Krantinių paruošimas, kanalo gilinimas, laivų eismo organizavimas ir jo saugumas, žemės nuoma krovos kompanijoms yra Uosto direkcijos veikla, kuri daugiausia siejama su verslu.

"Bet Uosto direkcija turi ir vadinamųjų minkštųjų funkcijų, tai yra visuomenės intereso atstovavimą arba gelbėjimo darbus", – dienraščiui kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas.

Tačiau šie darbai, anot uosto vadovo, dažniausiai matomi tik tada, kai kažkas įvyksta – išsilieja teršalai, reikia gelbėti žmones ar laivus, nes pasitaiko incidentų, pavyzdžiui, kai uoste netikėtai užgęsta laivo variklis.

"Dažniausiai tenka rinkti teršalus akvatorijoje. Vien per šių metų pirmą ketvirtį 94 kartus teko reaguoti į pranešimus dėl taršos ar kitų incidentų uosto akvatorijoje. Per metus tokių atvejų būna iki 400, pavyzdžiui, pernai 392 kartus teko išplaukti, imtis tam tikrų priemonių, šalinti kliūtis iš uosto akvatorijos, rinkti teršalus ar tam tikrus daiktus. Vieni didžiausių, kuriuos neseniai teko iškelti iš marių, buvo automobilio dalys", – kalbėjo A.Latakas.

Direkcija šiam reikalui turi 11 laivų, kurie taip pat naudojami ir gelbėjimo darbuose.

Jie aprūpinti specialia įranga, priemonėmis – kabliais, griebtuvais, gelbėjimo ratais, deguonies kaukėmis, įvairiais įtvarais.

Uosto vadovas prisiminė 2008 m. nutikusią didelę avariją uoste, kai susidūrė vilkikas su sausakrūviu laivu, kur buvo ir netekčių.

Tuomet Uosto direkcijos darbuotojai labai operatyviai įsijungė į gelbėjimo darbus.

Algis Latakas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pilietiškumo pavyzdys

A.Latakas pripažino, jog žmones tenka gelbėti nedažnai, tačiau esą ir tas vienas atvejis, kai išvengiama tragedijos, yra ypatingas.

"Labai didžiuojuosi mūsų darbuotojais, kurie šį mėnesį išgelbėjo į marias įkritusį žvejį. "Smiltės" įgula, išgelbėjusi žmogų, atliko savo pilietinę pareigą ir tai labai svarbu visai Uosto direkcijai. Šio laivo įgula yra pavyzdys visiems direkcijos darbuotojams. Artimiausiu metu pas mus bus organizuojamas susirinkimas, kuriame dar kartą "Smiltės" kapitoną Žilviną Pundzių ir jūreivį-motoristą Sergejų Čeredničenką visiems pristatysime, juos pagerbsime ne tik padėkos raštais, bet ir piniginėmis premijomis", – patikino A.Latakas.

Šio laivo įgula yra pavyzdys visiems direkcijos darbuotojams.

Kasmet pasitaiko po vieną ar kelis atvejus, kai tenka gelbėti žmones ar ieškoti skenduolių, juos pargabenti į krantą.

Pernai Uosto direkcijos darbuotojai į pagalbą skęstančiam žvejui skubėjo vieną kartą, užpernai dalyvauta dviejose skendusiųjų paieškos operacijose.

Išgelbėjo skęstantį žvejį

Viena šį kovą prasidėjusi naktinė darbo pamaina katerio "Smiltė" kapitonui Ž.Pundziui ir jūreiviui-motoristui S.Čeredničenkai buvo neeilinė.

Iš laivyno bazės kateriu išplaukę pasiimti locmano, kuris išvedė iš uosto laivą, vyrai ties Naująja Smiltynės perkėla išgelbėjo į Kuršių marias įkritusį žvejį.

Katerio įgula Smiltynės pusėje pastebėjo žmonių susibūrimą ir nedelsdami pasuko ten, o pašvietę prožektoriumi pamatė, kad vandenyje yra žmogus.

"Vandens temperatūra buvo 2–3 laipsniai, o išbūti tokiame vandenyje galima iki 15 minučių. Gal dėl to, kad žvejai skęstančiajam buvo numetę virvę, į kurią įsikibęs jis laikėsi, žvejys dar nebuvo praradęs tiek daug jėgų, tačiau jau buvo ties riba", – pasakojo kapitonas Ž.Pundzius.

Vyrai sakė, kad pačių žvejų pastangos ištraukti į vandenį įkritusį stintautoją buvo bergždžios.

"Žmogus apsirengęs žieminiais rūbais, su guminiais batais, jau išbuvęs apie 15 minučių vandenyje – rūbai buvo permirkę, dėl to svoris buvo tikrai didelis. Tad iškelti ant krantinės, kurios aukštis toje vietoje siekia apie 3 metrus, be specialios gelbėjimo kilpos tiesiog neįmanoma. O mūsų kateryje yra gelbėjimo rampa, kurią nuleidome į vandenį ir ištraukėme nelaimėlį. Žmogui tiesiog pasisekė, kad taip sureagavome. Viskas vyko labai greitai", – teigė jūreivis-motoristas S.Čeredničenka.

Per bemaž keturias penkias minutes žvejį pavyko ištraukti ir nugabenti į Klaipėdos pusę, kur persikelti į Smiltynę laukė iškviesta medikų komanda. Jai ir buvo perduotas išgelbėtas vyras.

"Tai yra mūsų pareiga ir kiekvieno piliečio atsakomybė padėti gelbėti gyvybę. Taip būtų sureagavę ir kiti mūsų kolegos", – tikino Ž.Pundzius.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Anonimas

Siap jureivio pavarde ČeredničenkO,rasykite teisingai pavardes!!! Gėda...

>kartais

Ką?

kartais

ir kapibara būna pasiėmusi LR pilietės dokumentus ir net penkis butus įisgijusi per paskutiniuosiu 30 metų prestižinėse vietose, plius, atseit legalu viskas ir nesvarbu kad jos vaikai stumdo narkotikus ir patys nuo pigesnių dozių jau pavirto į nutriušėlius, svarbu anūkų kuopelė - visi perkarę, todėl riebiai kapibarai tinka į elgetų būrelį, vis ką noras į kapibaryną parvilks, o ne iš jo ištems, todėl gelbėkit gelbėkit net ir žmones, jei tik pasiseka vis dar tokių rasti pažliugusiame srutyne

SUSIJUSIOS NAUJIENOS