Lietuvos apeliacinis teismas nepatvirtino, kad Uosto direkcija verslininkams iš Latvijos privalėtų sumokėti solidžią sumą, nors sprendimas dar negalutinis.

Sulaikė pinigų sumą

Dar 2018 m. sausį po įvykusio konkurso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė sutartį tarp Latvijos bendrovės BMGS ir Gargždų "Hidrostatybos". Jos Malkų įlankoje turėjo iškasti dokų duobes, įrengti dokų inkaravimo sistemą, sutvarkyti 137 ir 138 krantines su geležinkelio atšaka.

2019 m. "Hidrostatyba" susidūrė su ekonominėmis ir finansinėmis problemomis. Jai 2019 m. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2020 m. virto bankroto byla. BMGS iš dalies neteko partnerio, turėjo užbaigti prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl veiklos, kuri iš dalies išplaukė ir iš jungtinės sutarties, Uosto direkcija 2021 m. sulaikė 5 proc. (1,069 mln. eurų) pinigų mokėjimą. Aiškinta, kad ta suma sulaikyta galimiems darbų defektams, trūkumams ir kitiems nuostoliams padengti.

Tokie veiksmai dažnai numatomi sutartyse, tai įprasta praktika. Neįprasta tai, kad suėjus numatytam terminui 2021 m. verslas negavo sulaikytųjų pinigų. Aiškinta, o tiksliau raštu paklausta, ar tarp jungtinės veiklos partnerių nėra ginčo dėl teisės gauti sulaikytos sumos dalį. Tai lėmė ir jau vykstantis "Hidrostatybos" bankroto procesas. Bankroto administratorius nurodė, kad tarp buvusių jungtinės veiklos partnerių nėra susitarimo, kaip bus paskirstytas iš darbų uoste gautas pelnas.

Šioje situacijoje Uosto direkcija atsidūrė nepalankioje padėtyje.

Norėjo visų pinigų

Šioje situacijoje Uosto direkcija atsidūrė nepalankioje padėtyje. Aišku viena, kad už darbus sulaikytą pinigų sumą, jei nepadaryta broko, ji turi mokėti. Neaišku tik, kiek pinigų priklausė į bankroto procesą jau įtrauktai "Hidrostatybai".

Uosto direkcija nurodė, kad sulaikytą sumą ji perves į depozitinę sąskaitą, o iš jos sulaikyta suma galės būti išmokama tik tada, kai Lietuvos ir Latvijos statybos bendrovės tarpusavyje išspręs ginčą, kam ir kiek pinigų priklauso.

Latvijos statybos bendrovė BMGS laikėsi nuostatos, kad po bankroto bylos iškėlimo 2020 m. spalio 22 d. "Hidrostatyba" nustojo būti jos partneriu. Todėl, esą, visa sulaikytų pinigų suma priklausanti jai.

BMGS teisme tikino, kad uždelsus laiku pervesti sulaikytą sumą Uosto direkcija jai dar turinti mokėti ir delspinigius.

Klaipėdos apygardos teismas tokį jos prašymą iš dalies patenkino. Jis 2022 m. sausio 31 d. priteisė, kad Uosto direkcija sumokėtų per 738 tūkst. eurų sulaikytos sumos dalį ir dar per 133 tūkst. eurų delspinigių. Teismas kvalifikavo, kad nors Uosto direkcija sulaikytus pinigus buvo padėjusi į depozitinę sąskaitą, tačiau suėjus sulaikymo terminui pinigai į BMGS sąskaitą nepakliuvo, ji jais negalėjo naudotis, todėl logiška, kad galinti reikalauti delspinigių.

Dėl likusios per 330 tūkst. eurų sulaikytos pinigų sumos BMGS prašymas ir ją sumokėti jai nebuvo patenkintas. Išdėstyta, kad tai esanti buvusiam jos jungtinės veiklos partneriui "Hidrostatybai" tarsi priklausanti suma, kuri BMGS tikrai nepriklauso.

Tarsi patenkino abi puses

Aišku, kad toks 2022 m. sausio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas negalėjo tenkinti nei BMGS, nei Uosto direkcijos. BMGS siekė prisiteisti ir likusią per 330 tūkst. eurų sulaikytą pinigų sumą su papildomais 59 tūkst. eurų delspinigiais. Aiškinta, kad už projektą atsakingas partneris dar iki "Hidrostatybos" bankroto bylos iškėlimo jau buvo pasikeitęs 2019 m. lapkritį. Atsakingu partneriu tapusi BMGS, todėl visa sulaikytų pinigų suma turėjusi būti pervesta jai, nes ji, kaip pasikeitęs partneris, išrašiusi sąskaitą sulaikytų pinigų sumai.

Uosto direkcija teismo prašė, kad sprendimas dėl delspinigių jai būtų panaikintas, nes ji sulaikytus pinigus buvo atidėjusi į depozitinę sąskaitą ir laukusi, kol buvę partneriai išsiaiškins tarpusavyje, kiek ir kam priklauso pinigų.

Byla atsidūrė Lietuvos apeliaciniame teisme, kur šiemet spalio 25 d. priimtas kiek kitoks sprendimas. Jis atmetė BMGS ieškinį dėl delspinigių, nes Uosto direkcija pervesdama pinigus į depozitinę sąskaitą pasielgusi teisingai, taip, kaip numatyta Civiliniame kodekse, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Teismas nurodė, kad Uosto direkcija turi pervesti BMGS tik sulaikytos sumos dalį – per 796 tūkst. eurų. Suma padidėjo, nes buvo išsiaiškinta, kad pagal ankstesnes sąskaitas tarp buvusių partnerių BMGS įgyja papildomą teisę į 57 tūkst. eurų sumą.

Kadangi byloje Lietuvos apeliacinis teismas nė vienos pusės nepripažino pralaimėjusia, nes abiejų jų prašymai iš dalies patenkinti, nuspręsta, kad jos viena kitai turės atlyginti teismo išlaidas.

Ar bus šios bylos tęsinys, paaiškės vėliau, nes išlieka teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą. Uosto direkcija, kuriai galėjo būti priteista sumokėti beveik 400 tūkst. eurų delspinigių, šios bylos sprendimu Lietuvos apeliaciniame teisme, ko gero, turėtų būti patenkinta labiau nei BMGS, kuri negavo visos sulaikytų pinigų sumos, taip pat ir delspinigių.