LATVIJOS UOSTŲ PRANAŠUMAS PRIEŠ KLAIPĖDĄ

Šiais metais Baltijos jūros regione pastebimai krinta tik Klaipėdos ir dalies Rusijos uostų krova, nes juos veikia sankcijos.

Per daug tranzito netekčių

Klaipėdos uoste šiemet smarkiai pagerėjo konteinerių krova, dėl Ukrainoje sukelto karo sankcijų Rusijoje ryškiai auga suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas. Yra dar vienas kitas teigiamas rodiklis.

Pagrindinė Klaipėdos uosto netektis – prarasti Baltarusijos kroviniai. Jie smarkiai kerta tiek Klaipėdos uostui, tiek Lietuvos geležinkeliams.

Dėl karo Ukrainoje, sankcijų Baltarusijai Klaipėdos uoste jaučiama neigiama įtaka ir jūrų keltų linijoms į Švediją ir Vokietiją.

Dar viena didžiulė Lietuvos geležinkelių netektis – smarkiai apkarpytas Rusijos krovinių pervežimas į Kaliningrado sritį.

Čia stebina ir labai keista Lietuvos valdžios politika. ES išaiškino, kad Rusijos kroviniams, bent didesnei daliai, gabenamiems geležinkeliais į Kaliningrado sritį per Lietuvą, netaikomos sankcijos. Kyla klausimas, kam Lietuvai ieškoti papildomų kabliukų, jei iš Rusijos tranzito ji gali uždirbti pinigų?

Azijos krovinių antplūdis

Geras pavyzdys yra Latvija, kurios uostai šiemet gerokai padidino krovą. Šešis mėnesius Ventspilio uosto krova yra 25,4 proc. didesnė nei pernai. Rygos uosto krova didesnė 11,5 proc. Bendrai Latvijos uostai per šešis mėnesius krovė 23,58 mln. tonų arba 15,2 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį.

Latvijos uostai krovą pasididino gerokai daugiau kraudami anglių. Rygos uoste šiemet anglių krauta beveik 2,5 mln. tonų. Tai beveik 14 kartų daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį. Panašiai anglių krova šoktelėjo ir Ventspilio uoste.

Latvijos uostų krovą, o ypač anglių, padidino Kazachstano tranzitas. Latvijos transportininkai neslepia, kad gerokai išaugęs Kazachstano tranzitas atsveria Rusijos ir Baltarusijos krovinių netektį. Per Latvijos uostus keliavo ir išskirtinis krovinys – Brazilijos cukrus į Uzbekistaną.

Tendencija: Latvijos uostai vėl užversti anglimis, tik šį kartą ne rusiškomis, o atkeliavusiomis iš Kazachstano. / "BB.lv" nuotr.

Latvijos transporto ministerija paskelbė, kad per šešis mėnesius krovinių gabenimas Latvijos geležinkeliais, palyginti su 2021 m., šoktelėjo net 17,6 proc. Per pusmetį Latvijos geležinkeliais gabenta 12,23 mln. tonų krovinių.

Vien tranzitas iš Kazachstano šiemet per pirmąjį pusmetį Latvijos geležinkeliuose išaugo net 72 kartus.

Akla siena su Rytų regionu

Kuo Baltarusijos krovinių netektį galėtų pakeisti Lietuva?

Kol kas sunku įžvelgti. Gali būti, kad ne ypač aktyviai naujų krovinių ir ieškoma. Tam tikri teigiami pokyčiai atėjo ir patys.

Latvijos transportininkai neslepia, kad gerokai išaugęs Kazachstano tranzitas atsveria Rusijos ir Baltarusijos krovinių netektį.

Užsidarius Baltarusijos eksportui į Lietuvą ir tranzitui, Klaipėdos uoste padaugėjo iš Vakarų įvežamo metalo, trąšų, statybinių medžiagų. Anksčiau jos Lietuvos vidaus rinkai sunkvežimiais ar traukiniais būdavo gabenamos iš Baltarusijos, o dabar iš tolimesnių regionų,  kartais iš Suomijos ar Švedijos, kaip skalda, keliauja jūros keliu per Klaipėdos uostą.

Šis ir kiti pokyčiai gali paaiškinti ir tai, kodėl Klaipėdos uoste netekus didesnės dalies Baltarusijos tranzito, kuris siekė iki 35 proc., bendra uosto krova tiek nesumenko. Paaiškinimas yra dar ir toks, kad sausį iš dalies ir vasarį baltarusiškas tranzitas dar vyko per Klaipėdos uostą beveik visa apimtimi, išskyrus naftos produktus.

Bendra tendencija Lietuvai nėra gera. Siena su Baltarusija tarsi tapo akla transportui su Rytų regionais. Štai į Latvijos uostus keliauja dalis krovinių iš Centrinės Azijos šalių, kaip Kazachstanas, Uzbekistanas, o į Klaipėdos uostą tokių krovinių nėra.

Naujas srautas krovinių atsirado tik iš Ukrainos, kaip grūdai. Jie gabenami geležinkeliais per Lenkiją. Logistika ypač sunki, nes Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje, yra rusiška geležinkelio vėžė, o Lenkijoje – europinė.

Lietuvoje jau pasigirdo raginimų, kad iš Lenkijos iki Kauno nutiestos europinės vėžės atšaka turėtų būti atvesta ir į Klaipėdos uostą. Bent šiuo metu Lietuvoje transporto ir tranzito interesai nėra lemiami. Nesuprantama, kodėl kalbama apie europinės vėžės tiesimo prioritetą į Vilnių, o ne į Klaipėdą. Atrodytų logiška, kad jūrų uostas, netekęs Rytų–Vakarų transporto koridoriaus, privalėtų turėti galimybę naudotis bent minimaliu koridoriumi iš pietų – iš Ukrainos per Lenkiją į Klaipėdą.

Klaipėdos uostas su aklina siena prie Baltarusijos ir neturėdamas jokios alternatyvos, gali visiškai iškristi iš tranzito grandinių. Jis gali tapti ES pakraščio uostu, kuris bus tinkamas vien tik Lietuvos ekonomikai aprūpinti. Gal dar vykdys krovinių paskirstymą pačiame Klaipėdos uoste, jei tik pajėgs konkuruoti su anksčiau ir sparčiau į tokią veiklą įsiliejusiais Lenkijos uostais.