Laužai priminė laisvės kainą

Ryžtą apginti Tėvynę simbolizuojantys laužai vakar vakare vėl liepsnojo prie savivaldybės pastato ir Jaunystės gatvėje šalia Klaipėdos valstybinės kolegijos.

Šiemet sausio įvykius miesto širdyje susirinko paminėti ne mažiau žmonių nei ankstesniais metais – žvarba neišvaikė klaipėdiečių.

Nors laužas prie savivaldybės šiemet buvo kur kas kuklesnis nei ankstesniais metais, bendrumo jausmas neleido susirinkusiesiems sušalti.

„Ant Nemuno kranto kareivis gulėjo...“ – per Liepų gatvę vilnijo skardžiabalsės Rūtos Vildžiūnienės dainuojama karinė lietuvių liaudies daina.

Aidėjo varpai, o vaikų folkloro ansambliai „Kuršiukai“, „Alkiukai“ dainavo liaudies dainas, ilgai netilo susirinkusiųjų prisiminimai.

Kaskart atminimo vakarą prie miesto valdžios rūmų ateina vis daugiau žmonių, kurie savo akimis nematė 1991 metų įvykių.

Valandą prieš uždegant laužą prie Sąjūdžio būstinės Klaipėdos politiniai kalinių ir tremtinių sąjunga surengė Laisvės gynėjų dienos paminėjimą.

Šios organizacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vytautas Mickus savo kalba pagerbė keturiolikos Sausio įvykių aukų atminimą.

Minia susirinkusiųjų pritarė Tremtinių chorui.

„Kiekvienas toks vakaras, kai žmonės nevaromi, neprašomi, savo noru ateina prisiminti dramatiškų įvykių, liudija apie lietuvių istorinės atminties stiprumą. Man tai labai ypatingas vakaras, kai aplanko nepakartojami jausmai ir prisiminimai. Jau galvoju, kaip turėtume organizuoti dvidešimtųjų Sausio įvykių paminėjimą“, – kalbėjo sąjūdietis Algirdas Grublys.

„Buvau miesto tarybos narys ir dalyvavau tų įvykių epicentre. Dabar kartais labai ryškiai prisimenu, kaip gavome nurodymą rinktis į tarybą. Gyvenau tada Žvejybos uosto rajone. Išbėgau į gatvę, pakėliau ranką ir pirmo pasitaikiusio žmogaus paprašiau mane nuvežti į Vilties gatvę. Vairuotojas net akimirkos negalvojo, ar vežti. Nuvežė ir dar palinkėjo sėkmės. Grįžau namo po trijų parų“, – prisiminimais dalijosi miesto meras Rimantas Taraškevičius.

„Krizės praeis. Praeis tarpusavio nesantaikos, pasimirš nesutarimai. Liks tai, dėl ko žmonės aukojosi ir žuvo – tai mūsų nepriklausomybė. Kasmet vis labiau toldami nuo tų dienų ir naktų, vis ryškiau suvokiame, kokia prasminga buvo tų keturiolikos aukų žūtis“, – dalijosi savo išgyvenimais buvęs miesto tarybos narys Vytautas Lupeika.