Lietuva keldavo Klaipėdos uostą į naują lygį | kl.lt

LIETUVA KELDAVO KLAIPĖDOS UOSTĄ Į NAUJĄ LYGĮ

Per šimtmetį nuo 1923-iųjų Klaipėdos uostas pasikeitė neatpažįstamai, jo istorija klostėsi taip, kad, kaskart atgavus iš priespaudos Klaipėdą, tekdavo prikelti uostą.

Rekonstrukciją sutrukdė karas

Išsamiai Klaipėdos uosto vystymo istoriją knygoje „Klaipėda – Lietuvos uostas (1923–1939)“ išanalizavo istorikė Petronėlė Žostautaitė.

Lietuvai 1923 m. atgavus Klaipėdą, uostas buvo ypač prastos būklės. P. Žostautaitės teigimu, dėl sąnašų gylis siekė 4–5 m, molai ir krantinės buvo apgriuvę, jų buvo mažai. Žiemos uostas taip pat buvęs ankštas, su seklia laivų įplaukimo vaga, apgriuvusiomis krantinėmis, trūko krovos technikos.

Negalima būtų teigti, kad ankstesni Klaipėdos uosto valdytojai juo nesirūpino. XIX a. baigiantis buvo baigtas tvarkyti pietinis molas (1879 m.), šiaurinis molas (1881 m.). Be Dangės upės uosto, šiauriau jos žiočių, jau veikė ir Žiemos uostas (nuo 1872 m.), nutiestas geležinkelis į Žiemos uostą (1876 m.). XX a. pradžioje buvo laikomasi nuostatos, kad gylis Klaipėdos uosto farvateryje yra 6,5 m.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Klaipėda išliko medžio eksporto uostu, nors įtakos turėjo ir 1875–1881 m. medienos prekybos krizė. Plėsti Klaipėdos uostą trukdė tai, kad Vokietijos valdžia labiau protegavo Karaliaučiaus uostą. Mediena, kuri iki tol Nemunu, Karaliaus Vilhelmo kanalu gabenta į Klaipėdą, Gilijos, Deimos ir Priegliaus upėmis pasuko į Karaliaučių. Per Pirmąjį pasaulinį karą medienos gabenimas iš viso sustojo.

Jei ne Pirmasis pasaulinis karas, Klaipėdos uosto padėtis galėjo būti kitokia. Garlaiviams keičiant burlaivius ėmė aiškėti, kad Klaipėdos uostas yra per seklus ir per ankštas, krova vykdoma per lėtai. 1879–1914 m. buvo svarstomi ir parengti šio uosto pakeitimo aprašai, brėžiniai ir schemos. Prasidėjus karui jie taip ir liko archyvine medžiaga.

Kroviniai: iš garlaivio Klaipėdos uoste iškeliami arkliai. „Polskieradio.pl“ nuotr.

Valdžia skyrė litų

Klaipėdos uosto atgimimas prasidėjo po 1923 m., kai jį perėmė Lietuva. Tiesiogiai rūpintis Klaipėdos uostu buvo pavesta Susisiekimo ministerijai.

P. Žostautaitė knygoje „Klaipėda – Lietuvos uostas (1923–1939)“ svarstė, kad po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva, atgavusi Klaipėdą ir uostą, vis dar buvo ekonomiškai silpna valstybė. Reikėjo labai gerai įvertinti, ko pirmiausia reikia Klaipėdos uostui, kad jis būtų naudingas Lietuvos ekonomikos vystymuisi.

Realiai Klaipėdos uosto pertvarka prieškaryje prasidėjo nuo 1925 m. Lietuvos valstybė Klaipėdos uostui tvarkyti surado 14,6 mln. tuometinių litų, o iki 1939 m. iš viso buvo skirta per 42 mln. litų.

Skyrus pirmąją sumą, iki 7,5 m buvo pagilinta uosto įplauka, iki 6,5 m – Žiemos uosto baseinas. Buvo sustiprintas šiaurinis molas, užbaigtas rengti pietinis molas, tvarkytos krantinės, uosto kranai, uoste imtasi tiesti geležinkelio linijas.

Į Klaipėdos uosto modernizavimo procesą įsitraukė ir atskiros Lietuvos bendrovės, bankai, kurie kūrė krovos sandėlius, pirko naujesnę įrangą.

Nemažos įtakos, anot P. Žostautaitės, turėjo tai, kad buvo atstatyta elektros stotis, kuri tiekė elektros energiją uosto kranams, dirbtuvėms, galėjo apšviesti uosto teritoriją.

Tuo pat metu rūpintasi ir uosto laivybos saugumu. Buvo tvarkomi ne tik molai, bet ir atnaujinami navigacijos ženklai, švyturiai.

Panašumas anuomet ir dabar

Klaipėdos uosto rekonstrukcija vyko visą laikotarpį nuo 1925 iki 1939 m., kol Klaipėdą ir uostą perėmė nacistinė Vokietija.

Tarpukario Klaipėdos uosto vystymas turi panašumo su šiandieninio Klaipėdos uosto plėtojimu po 1990 m., kai jis buvo perimtas iš Sovietų Sąjungos. Tiek 1923, tiek 1990 m. Lietuvos valstybės perimtas uostas buvo gerokai apleistas, reikėjo pakelti į naują vystymo lygį.

Tiek tarpukariu, tiek po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas buvo vystomas pasitelkus ir užsienio ekspertus, statybų specialistus.

Geras pavyzdys yra tai, kad 1930 m. anuometinė Lietuvos vyriausybė paskelbė naujo prekybos uosto baseino statybos konkursą. Jį laimėjo Danijos kompanija „Hejgaard Schultz“, kuri iki 1932 m. pastatė naują krovos baseiną.

Ne vieną darbą užsienio kompanijos atliko ir dabartiniame uoste, ypač gilinimo ar molų rekonstrukcijos srityje, nes pačioje Lietuvoje nei anuomet, nei mūsų laikais nebuvo tam skirtos technikos.

Į šiandieninio Klaipėdos uosto vystymą įdėtos investicijos ir padaryti darbai yra nepalyginami su tarpukario Lietuvos uosto vystymo laikotarpiu. Tuomet reikėjo prikelti labai menkai veikiantį uostą. O po sovietmečio Klaipėdos uostas daugiau ar mažiau buvo veikiantis, nors trūko šiuolaikiškesnių terminalų, dalis krantinių, ypač buvusių žvejybos uosto dalyje, buvo medinės, greičiausiai išlikusios iš tarpukario laikotarpio.

Tais metais apie 70 proc. Lietuvos importo ir apie 80 proc. jos eksporto jau keliavo per Klaipėdos uostą.

Vystymuisi anuometinis Klaipėdos uostas turėjo palyginti trumpą 13–15 metų laikotarpį, o dabartinis uostas nuo maždaug 1993 m. vystomas jau tris dešimtmečius.

Istorikė P. Žostautaitė savo knygoje pateikė duomenų, kad 1923 m. Klaipėdos uostas, kur gylis farvateryje buvo maždaug 6,5 m, turėjo 1 km krantinių, 3 kranus, 40 tūkst. kub. m talpos sandėlius. 1937 m. uosto vaizdas buvo jau visai kitoks. Jo gylis farvateryje siekė 8–9 m, buvo 3 km krantinių laivams švartuoti, veikė 7 elektriniai kranai, uždarų sandėlių talpa siekė per 120 tūkst. kub. m.

Lyginti šiandieninį uostą su anuometiniu būtų tiesiog nepadoru. Jis neatpažįstamai pasikeitęs, nes keitėsi ir technologijos, ir galimybės. Oficialiai pristatoma, kad šiandieninio Klaipėdos uosto akvatorijos gylis yra 15–15,5 m, krantinių ilgis – 24,7 km, dengtų sandėlių plotas – per 99 tūkst. kv. m. Tokie įrenginiai kaip kranai šiuolaikiniame uoste jau net nebeturi jokios įtakos, nes veikia galingi terminalai su krovos linijomis ir kitokia krovos technika.

Vieta: Klaipėdos žiemos uosto baseinas apie 1935 m. „Polskieradio.pl“ nuotr.

Didžiulė uosto įtaka

Nepaisant nuolatinio vystymo ir trumpo laikotarpio, tarpukario Klaipėdos uostas turėjo didžiulę įtaką vystant nepriklausomos Lietuvos valstybės ekonomiką.

Tarpukariu Lietuva buvo daugiau agrarinė valstybė. Klaipėdos uostas suteikė jai galimybę eksportuoti didelį kiekį žemės ūkio produkcijos.

Į Klaipėdos uostą atplaukdavo laivai ir produkcija, kuri buvo reikalinga pačiai Lietuvai. Tai, kaip dėl Klaipėdos uosto vystėsi Lietuvos ekonomika, iliustruoja ir laivų atplaukimo į Klaipėdos uostą skaičiai.

1923 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 652 laivai, iš jo išplaukė 667. Galima palyginti, kad 1938 m. į Klaipėdą įplaukė 1 544 laivai, o išplaukė 1 563.

Progresą iliustruoja ir gabenami krovinių kiekiai. 1928 m. į Klaipėdą atplukdyta 438 tūkst. t krovinių, išgabenta 156 tūkst. t. 1938 m. buvo įvežta 1 mln. 112 tūkst. 839 t krovinių, o išvežta – 420 tūkst. 444 t. Tais metais apie 70 proc. Lietuvos importo ir apie 80 proc. jos eksporto jau keliavo per Klaipėdos uostą.


Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Taip sakant

Aš truputi v achue:)

manau

Aukščiausias uosto lygis buvo iki 90 - ųjų.

4

Uostas ir laivynas ekzistavo nuo 60 iki 90 metų praeito amžiaus, dabar tuštuma, palyginus su tais laikais

SUSIJUSIOS NAUJIENOS