Šiuo metu Vyriausybės institucijose analizuojamas Lietuvos teritorijos bendrasis planas, kuris bus papildytas jūrinių teritorijų dalimis. Tai leis Lietuvai žymiai geriau pasinaudoti jūros ištekliais. 

Šiuo metu Vyriausybės institucijose analizuojamas Lietuvos teritorijos bendrasis planas, kuris bus papildytas jūrinių teritorijų dalimis. Tai leis Lietuvai žymiai geriau pasinaudoti jūros ištekliais. 

Vertingiausios vietos jūroje

Pasirengimas papildyti Lietuvos bendrąjį planą jūros teritorijomis truko apie tris su puse metų. Jūrinių teritorijų svarbą, jų paskirtis ir galimą funkcionalumą analizavo Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Prie Bendrojo plano prijungiamos jūrinės teritorijos apima jūros priekrantę iki 20 metrų gylio, teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ir gretutinę zoną už teritorinės jūros ir priekrantės. Prie Lietuvos teritorijos Bendrojo plano jungiama jūrinė dalis apima vandenis, jūros dugną, žemės gelmes ir netgi procesus, kurie vyksta virš jūros. Jūrinėse teritorijose numatyti sprendiniai apima laikotarpį iki 2030 metų.

Papildant Lietuvos bendrojo plano jūrinę dalį buvo stengiamasi išlaikyti jūrinių teritorijų vystymo pusiausvyrą tarp ekonominių interesų ir aplinkosaugos. Tačiau yra numatytos teritorijos infrastruktūros ir kitų veiklų plėtrai. Kiek įmanoma buvo stengiamasi suderinti verslo ir kitų grupių interesus, savivaldybių, valstybės ir tarptautinių institucijų naudojimosi  jūrinėmis teritorijomis interesus.

Kai kur tai padaryti buvo ypač sunku. Yra didelis noras jūroje statyti vėjų jėgainių parkus. Tuo pat metu tai kertasi su laivybos, žvejybos interesais.

Kultūros vertybių požiūriu vertingiausiomis teritorijomis Baltijos jūroje laikomos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio teritorijos 27–30 metrų gylyje ties Juodkrante (senieji Baltijos jūros krantų reliktai) ir 15 metrų gylyje esantys povandeniniai konjonai ties Palanga. 

Jūroje augins žuvis

Vystant Lietuvos jūrines teritorijas, pagrindiniai akcentai teikiami ekologijai ir aplinkosaugai, kultūros ir gamtos paveldo apsaugai po vandeniu.

Šalia jau esančių „Natūra 2000“ teritorijų ateityje gali atsirasti ir naujų saugomų vietų. Tai lems nauji moksliniai tyrimai.

Iki 2020 metų bus stengiamasi pasiekti iškeltų jūros aplinkos gerinimo tikslų. Taip pat palaipsniui bus kuriamas Lietuvos jūrinių teritorijų povandeninio kultūros ir gamtos paveldo registras. Planuojama suintensyvinti povandeninių kultūros objektų paieškos ir atrankos procesus.

Ekonominėje erdvėje svarbiausios kryptys bus: žvejyba ir kitų jūros išteklių naudojimas, žuvų auginimas, krantų tvarkymas, rekreacinis turizmas. Numatyta, kad ateityje turėtų būti statomos jachtų marinos Šventojoje ir Karklėje.

Bendrajame jūrinių teritorijų dokumente yra ir tokia nuostata – siekiant išsaugoti priekrantės žvejybos verslą tikslinga plėtoti mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūrą nuo Klaipėdos iki Šventosios.

Žuvų auginimas Lietuvos Baltijos jūroje nėra vystomas. Tačiau jau šiais metais Žuvininkystės tarnyba yra pasiskelbusi, kad kurs Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją, kuri plėtos jūroje akvakultūrą.

Prioritetas – Klaipėdai vystyti

Neužmiršta ir jūrų transporto uostų plėtra. Svarbiausias klausimas – kur ties Melnrage ar ties Būtinge ateityje galėtų būti statomas išorinis uostas? Vienareikšmio atsakymo nėra. Tiek ties Klaipėda, tiek ties Butinge formuojasi jūrinio verslo transporto koridoriai, todėl abi teritorijos ateičiai paliktos kaip tinkamos toliau vystyti uostus, tame tarpe ir išorinius.

Šventosios – Būtingės uostas valstybiniame dokumente laikomas pirmąja alternatyva, uostas ties Melnrage – antrąja alternatyva.

Tačiau pagrindinis akcentas ir prioritetas skirtas vystyti dabartiniam Klaipėdos uostui. Svarbiausiame jūrinių teritorijų vystymo dokumente parašyta, kad siekiant išsaugoti Klaipėdos valstybinio uosto strateginį vaidmenį Pietryčių Baltijos regione, būtina nuolat modernizuoti infrastruktūrą ir pasiekti maksimalų 17-17,5 metro projektinį gylį.

Šiuo metu Klaipėdos uosto gylis yra 14-14,5 metro, uosto išorės kanale – 15 metrų.

Jūroje prie Klaipėdos uosto numatyta ir papildoma išorinio reido inkaravietė. Jis bus skirta specialiai suskystintąsias gamtines dujas į Klaipėdą gabenantiems laivams.    

Tinklas jungs net su Danija

Numatyta vystyti ir Lietuvos jūros dalyje iki šiol nenaudotą energetinių išteklių atsinaujinimo kryptį. Manoma, kad ši veikla leis pritraukti į Lietuvą naujas investicijas. Tik laiko klausimas, kada Lietuvos teritorinėje jūroje bus pradėtos statyti vėjo jėgainės. Prioritetine vieta šioms jėgainėms statyti numatoma 20–30 metrų gylio zona į šiaurę nuo Klaipėdos – vadinamoji Klaipėdos–Ventspilio pakiluma. Vėjo jėgainėms statyti tinkama teritorija yra 1 256 kv. kilometrų plotuose. Keliamas tikslas vėjo jėgaines įjungti į bendrą rytinės Baltijos šalių vėjo jėgainių tinklą, kuris apims Danijos, Vokietijos ir Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos pakrantes.

Lietuvos vandenyse dar turės būti numatytas koridorius Baltijos jūros pakrantės šalių integruotam  tinklui. Kaip tas tinklas apeis Rusijos Kaliningrado srities pakrantes dar bus ateities problema.

Lietuvos pakrantėse kai kur jau suformuoti, o kitur bus numatyti vadinamieji infrastruktūriniai koridoriai – vietos, kur į jūrą bus nutiesti vėjo jėgainių, elektros, komunikaciniai ir kitokie kabeliai, vamzdynai. Viena tokių vietų jau yra ties Kuršių nerija, kur į jūrą nuleistas „NordBalt“ elektros kabelis.

Ateityje Lietuvos Baltijos jūros dalyje galėtų atsirasti ne tik vėjo jėgainių, bet ir vandens srovių, bangų energijos jėgainės. 

Minų laukai ir karo zonos

Neatmetama galimybė teritorinėje jūroje vykdyti naftos paieškas, o radus jos, – ir gavybą. To imtis tarsi skatina Baltijos jūroje šalia Lietuvos teritorinės jūros Rusijos naudojama naftos platforma D-6. Lietuvos teritorijoje yra įvertinta D-5 vietovė, kur rasta nafta ir kur ją galima būtų išgauti Lietuvos vandenyse yra apie 55 mln. kubinių metrų smėlio klodai maždaug 68 kvadratinių kilometrų plote.

Tačiau juos numatyta naudoti išskirtinai tik krantams „maitinti“ ir tai tik tiksliai apibrėžtose vietose. Šiuo metu smėlis kasamas tik iš 0,7 kv. kilometro ploto Juodkrantės–Preilos zonoje.

Taip pat numatoma ateityje padidinti Lietuvos teritorijos dalį, kuri jūroje naudojama karinėms pratyboms. Karinių rajonų ir saugos zona jūriniame plane nurodyta 536 kv. kilometrai.

Lietuvos teritorijoje yra 1877 kvadratinių kilometrų pavojinga zona – buvę minų laukai ir cheminio ginklo laidojimo vietos. Tai sudaro net 29 proc. nuo visos Lietuvos jūros teritorijos.

Lietuvos naudojami jūros plotai ir ištekliai