LIETUVIŠKO TERMINALO REALYBĖ LENKIJOS FONE

Akivaizdu, kad Lenkija Baltijos jūros regione perima vėjo jėgainių parkų statybos iniciatyvą.

Nebrangus terminalo variantas

Lenkijos vėjo jėgainių parkų statybos srityje lyderio vaidmens imasi Lietuvoje žinoma, nes valdo buvusią „Mažeikių naftą“, pusiau valstybinė Lenkijos energetikos kompanija „Orlen“.

Šiomis dienomis „Orlen“ pasirašė vėjo jėgainių terminalo statybos Svinouiscio uoste rangos sutartį su viena didžiausių Lenkijos statybos kompanijų „Budimex“.

Vėjo jėgainių terminalas su komponentų – bokštų, menčių ir vėjo turbinų surinkimo ir saugojimo aikštelėmis – bus statomas 17 mėnesių. Jo statyba prasidės dar šiemet spalį.

Susitarta, kad vėjo jėgainių terminalo statybos kaina bus 118 mln. Lenkijos zlotų (apie 25,5 mln. eurų).

Ir šią kainą bei statybos terminus verta užfiksuoti, nes panašų terminalą rengiasi statyti ir Klaipėdos uostas. Jau beveik galima daryti netgi išankstinę prielaidą, kad analogiško terminalo statyba Svinouiscio uoste bus gerokai pigesnė nei Klaipėdoje, nors norėtųsi klysti, o statybos terminai gali būti panašūs.

Partnerių per partnerius sistema

Lenkijoje „Orlen“ vėjo jėgainių terminalas statomas dėl savęs, nes jis bus ir vėjo jėgainių parko statytoju jūroje.

Pagal lenkišką analogiją Klaipėdos uoste vėjo jėgainių terminalą turėjo statyti parko jūroje statybos konkursą laimėjusi Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ su partneriu.

Tačiau Lietuvoje viskas yra kitaip nei Lenkijoje. Pas mus veikia partnerių per partnerius sistema, kuri išpučia kainas, už kurias galutinai sumokės vėjo jėgainių parko elektros vartotojai.

Ir taip daugelyje sričių. Nenuostabu, kad Lenkijos ekonomika kyla kaip ant mielių, o Lietuvos smunka. Bene geriausia to išraiška yra keliai. Lietuva, kaip ir Lenkija, iš ES gavo milžiniškas lėšas susisiekimo infrastruktūrai vystyti. Lenkijoje pasiekimai akivaizdūs, atsirado daugybė naujų kelių. Lietuvos keliai yra prasčiausi regione, jau gerokai prastesni nei Lenkijoje ar netgi Latvijoje.

Beveik galima daryti netgi išankstinę prielaidą, kad analogiško terminalo statyba Svinouiscio uoste bus gerokai pigesnė nei Klaipėdoje.

Taip ir vėjo jėgainių parko statybos srityje. Pavyzdžiui, minėtasis Svinouiscio uosto vėjo jėgainių terminalas. Jo statyboje dirba lenkiškas kapitalas, pinigai liks pačioje Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, Lenkijos kelių statyboje, kur lietuviško kapitalo bendrovės nesugebėjo įlįsti.

Ne itin šviesios perspektyvos

Lenkijos energetikos kompanija „Orlen“ skelbia, kad ji 2025 m. pradžioje jau turės vėjo jėgainių terminalą, kuris per metus leis įrengti Baltijos jūroje apie 80 pačių galingiausių vėjo jėgainių.

„Orlen“ planuoja pastatyti pirmąjį 1 140 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką „Baltic Power“. Ši kompanija Baltijos jūroje ties Lenkijos krantais turi įsigijusi dar 2 papildomus „sklypus“ – „Baltic Power II“ ir „Baltic Power III“ vėjo jėgainių parkams, kurių galia taip pat per 1 000 megavatų.

Vėjo jėgainių terminalą „Orlen“ statys prie 250 metrų ilgio krantinės. Ji prie šios krantinės planuoja įsirengti ne tik vėjo jėgainių surinkimo linijas, bet ir priimti iki 24 tūkst. tonų sveriančius jūros vėjo jėgainių transformatorinių stočių antstatus.

Statydama palyginti kompaktišką ir nebrangų vėjo jėgainių terminalą „Orlen“ turi bent jau artimiausių 10–15 metų tokių parkų statybos perspektyvą.

Statant vėjo jėgainių terminalą Klaipėdoje didelių perspektyvų nesimato. „Ignitis“ su partneriu iki 2028 m. statys 700 MW vėjo jėgainių parką. Po to bus dar vienas konkursas dėl panašaus 700 MW parko statybos. Ir viskas. Liks tik kažkoks užsiėmimas aptarnauti tuos vėjo jėgainių parkus.

Kiek stebina tai, kad Klaipėdos uoste planuojama vėjo jėgainių terminalą statyti prie maždaug 800 metrų krantinių, kai lenkų „Orlen“ užtenka ir 250 metrų ilgio krantinės? Gal taip, prisidengiant vėjo jėgainių parko statybomis, tokios ilgos krantinės bus rekonstruojamos dėl kokių nors kitokių reikmių? O gal jos tiesiog rekonstruojamos tikintis, kad jei bus krantinės, bus ir klientų, kurie jomis naudosis?

Sulaukti vėjo jėgainių terminalo pajėgumo nuomos klientų iš Lenkijos Klaipėdos uostui greičiausiai nevertėtų tikėtis. Tie, kas stato ar eksploatuos vėjo jėgainių parkus, bazes arba terminalus, statosi pačios Lenkijos uostuose.

Neseniai pasirodė žinia, kad vienas iš pasaulinio jūros vėjo jėgainių lyderių „Ocean Winds“ savo bazę statysis Lenkijos Vladislavovo uoste. Ji iš uosto gaus vieną 250 m ilgio krantinę priimti dideliems jūriniams laivams, sandėliavimo plotus ir nedidelę 60 m ilgio krantinę laikyti vėjo jėgainių parko aptarnavimo laivams. Vladislavovo uoste „Ocean Winds“ pasistatys 3 tūkst. kv. m uždarą sandėlį, biuro pastatą ir sandėliavimo aikšteles.