Lietuvoje – daugiau dėmesio jūros taršai | kl.lt

LIETUVOJE – DAUGIAU DĖMESIO JŪROS TARŠAI

Daugėja pagal įvairias programas jūros aplinkos apsaugai skiriamos lėšos.

Rengiasi švarinti jūrą?

Kaip tik šiomis dienomis paskelbta, kad Klaipėdos universitetas artimiausius trejus su puse metų iki 2023-ųjų rudens rengs metodinius nurodymus dėl jūros aplinkos taršos šiukšlėmis tyrimo. Šią paslaugą užsakė Aplinkos apsaugos agentūra.

Remiantis kitų šalių praktika, moksline literatūra, įvairiomis rekomendacijomis bus atliktas jūros aplinką teršiančių šiukšlių analizė, nurodyti būdai, kaip su jomis tvarkytis.

Metodinių nurodymų parengimas kainuos per 222 tūkst. eurų su PVM. Tai remiama pagal „Norway Grants“ programą.

Kiek per artimiausius metus kainuos šiukšlių rinkimas iš jūros, duomenys neteikiami. Iš viso neaišku, ar iš jūros bus renkamos kokios nors šiukšlės? Jei vyktų koks nors jūros švarinimas, tam jau būtų rengiami atskiri konkursai. Tikėtina, kad kainos sieks milijonus ar net dešimtis milijonų.

Šiukšlių kiekiai nežinomi

Aplinkos apsaugos agentūra su Klaipėdos universitetu yra pasirašiusi per 48 tūkst. eurų vertės sutartį dėl Jūros aplinką teršiančių šiukšlių tyrimo vykdymo, šiukšlių kiekių, šaltinių.

Ji jau remiama tiesiogiai iš ES programų, konkrečiai iš Lietuvos žuvininkystės veiksmų programos. Vykdant šią sutartį, kaip teigiama paaiškinime, siekiama, kad „būtų išlaikyta gera jūros aplinkos būklė arba neleidžiama jai prastėti“.

Abu šie tyrimai yra panašūs. Jų tikslas yra beveik tas pats – išanalizuoti taršą tiek Baltijos jūroje, tiek Kuršių mariose ir parengti metodinius nurodymus.

Abu šiuos tyrimus galbūt plačiau pristatys pats Klaipėdos universitetas. Gal jie ir turi kažkokią praktinę naudą?

Griežtinama nuostata

Taip pat šiomis dienomis Vyriausybėje svarstyti Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai. Prisitaikant prie tarptautinės teisės, Lietuvoje griežtinama atplaukiančių laivų atliekų priėmimo tvarka.

Įvedama griežta nuostata, kad, laivui atplaukiant į uostą, jo valdytojas, agentas ar kapitonas privalo pateikti išankstinį pranešimą apie laivo atliekas.

Jei laivų valdytojai turės užtektinai talpyklų, atliekų uoste jie galės ir neatiduoti. Jiems tai daryti nebus naudinga, nes laivo sanitarinę rinkliavą vis tiek reikės mokėti. Be to, uosto kapitonas visada galės pareikalauti, kad laivo valdytojas priduotų laivų atliekas.

Uosto kompanijos ir uosto administracija turės užtikrinti, kad iš atplaukiančių laivų būtų priimami tam tikri kiekiai atliekų.

Atliekų kiekius ir jų apskaitą laivuose griežčiau imamasi kontroliuoti visuose uostuose. Taip tikimasi užkirsti kelią, kad atliekos, dažniausiai balastiniai vandenys, nebūtų išpilamos į jūrą prieš atplaukiant laivams į uostus.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Viltis

Kaip uostas teršė taip, matyt, ir teršia. Viliamės, gal aplinkos ministras Gentvilas viską sutvarkys?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS