LIETUVOS INŽINIERIŲ UŽBAIGTAS ŽIEMOS UOSTAS

Šiandieninis Žiemos uostas yra viena didžiausių paveldo vertybių dabartiniame Klaipėdos uoste.

Ypatinga istorija

Žiemos uostas buvo pradėtas įrenginėti dar tuo laiku, kai Klaipėdą valdė Prūsijos karalystė. Klaipėda tapo vienu pagrindinių Baltijos jūros medienos eksporto uostų, todėl iškilo būtinybė priimti laivus, kurie saugiai galėtų stovėti ir žiemą.

Žiemos uostas tuometinėje Kuršių marių pakrantėje pradėtas įrenginėti 1855 m. rugpjūčio 25 d. Iki tol Klaipėdoje iš esmės naudotas tik nuo seno buvęs Dangės uostas.

Žiemos uosto statybos pradiniame etape tęsėsi iki 1872 m. Paraleliai 1873 m. buvo atidarytas Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo plukdyta mediena. 1876 m. į Žiemos uostą nutiesta geležinkelio atšaka iš Klaipėdos stoties. 1878 m. Žiemos uoste įrengta ir balasto krantinė.

Tarpukaris: Žiemos uostas 1938 m. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Žiemos uostas su infrastruktūra šalia jo buvo pasirengęs suklestėti.

Visas viltis sumenkino 1875–1881 m. medienos prekybos krizė. Jos metu ir po jos medienos eksportas gerokai sumenko.

Krizė sutapo ir su esminiais pokyčiais laivyboje. Burlaivius keitė gerokai didesni garlaiviai. Tapo aišku, kad palyginti mažas ir negilus Žiemos uostas negali sutalpinti daugiau laivų. Ir tie laivai, kurie atplaukdavo Žiemos uoste, negalėdavo būti visiškai pakraunami dėl per menko uosto gylio.

Būdas: iš kesoninių blokų statomas Žiemos uosto naujas baseinas. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Planai, tapę nereikalingi

Nenuostabu, kad vos tik įrengus Žiemos uostą pradėta mąstyti apie jo modernizavimą.

1879–1914 m. buvo svarstomos įvairios galimybės pagerinti padėtį Žiemos uoste. Priimtų sprendimų įgyvendinimą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas.

Lietuvos jūrų muziejus saugo inžinieriaus Romualdo Dačinsko (1914–2010 m.) archyvą, kur pateikta įdomi medžiaga apie Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse parengtą Klaipėdos uosto išplėtimo projektą. Tarp jų yra ir planai, brėžiniai, fotografijos, ir dokumentai, vienaip ar kitaip susiję su Žiemos uostu Klaipėdoje.

Iš praeities: Klaipėdos vaizdas iš dirižablio 1936 m., kur matomas ir Žiemos uostas. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Lietuvos jūrų muziejus šią unikalią medžiagą pristatė viešai. Buvo pristatyti nuotraukų aplankai apie Žiemos uostą, medienos sandėliavimą ir krovą.

Didelių Lietuvos investicijų dėka Žiemos uostas buvo modernizuojamas 1925–1932 m.

Žiemos uosto nuotraukos buvo fotografuotos 1910 ir 1913 m. Rinkinyje buvo pateikti ir 1908–1914 m. Klaipėdos uoste vykusių projektavimo darbų žurnalas, brėžiniai.

Visa tai ir liko tik apmatai, kurių nebuvo lemta įgyvendinti.

Gerai tai, kad unikali medžiaga apie planuotą Klaipėdos uosto išvystymą pateko į Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakulteto Hidrotechnikos, hidrologijos ir hidraulikos katedros vedėju dirbusio R. Dačinsko rankas. Jis šią medžiagą galėjo gauti 1946 m., kai dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto paieškos grupės komandiruotėje Rytprūsiuose.

Norai: taip atrodė Žiemos uosto išvystymo planas prieš I pasaulinį karą. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Lietuviškas modernizavimas

Žiemos uostą galbūt ir ne taip, kaip buvo numatyta 1908–1914 m. Klaipėdos uoste vykusių projektavimo darbų apmatuose, įrengė jau Lietuvos inžinieriai po to, kai 1923 m. Klaipėdos uostas atiteko Lietuvai.

Tarp tų, kurie prisidėjo prie Žiemos uosto modernizavimo, buvo ir Klaipėdos uosto valdybos statybų vadovas Jonas Šimoliūnas. Jis pasiūlė pertvaroms nuo Kuršių marių statyti iš anksto parengtus 22 m ilgio, 5 m pločio ir 8,5 m aukščio kesoninius blokus. Jie būdavo nuleidžiami į vandenį jų montavimo vietoje ir užpilami smėliu. Toks statybų būdas pasiteisino. Iš viso buvo nutiesta per 1 000 m krantinių ir atitvarų nuo Kuršių marių.

Didelių Lietuvos investicijų dėka Žiemos uostas buvo modernizuojamas 1925–1932 m. Buvo didinamas ir gilinamas Žiemos uosto baseinas, sprendžiami infrastruktūros kūrimo reikalai. Prie Žiemos uosto atsirado krovinių iškrovimo vietos, sandėliai, kranai.

Po modernizacijos Žiemos uosto šiaurinė krantinė buvo 115 m, pietinė – 220 m, rytinė – 528 m ilgio, gylis prie jų siekė 8 m.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.