Klaipėdietis Vytas seniai sodininkauja, bet į sodus kasmet atvažiuoja tik atšilus orams.

Kaskart atvažiavęs vyras stebisi, kiek soduose vyksta statybų. 

„Prieš 10–20 metų čia beveik niekas negyveno. O paskutiniu metu daug kas kuriasi“, – pasakojo vyras.

Kaip rekordiškai Dituvoje daugėja gyventojų stebisi net Klaipėdos rajono valdžia. Oficialiai registruotų žmonių prieš kelerius metus čia buvo vos 2 tūkst., o dabar – kone 5 tūkst.

LNK stop kadras.

Nors Dituvos sodai priklauso Priekulės seniūnijai, tačiau juose gyvena 5 kartus daugiau gyventojų nei seniūnijos centre. Į Dituvą žmonės keliasi dėl įvairių priežasčių. Kai kurie sako, kad čia sklypai pigesni, mažiau biurokratijos statant namus.

„Gal, kad pigiau ir viskas. Žmonės susitvarkę elektrą, kūrenasi pečius“, – svarstė gyventojas.

„Yra visos sąlygos: vaikus į mokyklos nuveža, parveža, važiuoja autobusas, darželis yra“, – šnekėjo gyventoja.

Kai kas svarsto, kad miestiečiai galbūt ieško soduose saugesnio prieglobsčio, jeigu kiltų karas.

„Šalia yra poligonas, šaudosi, gaudosi ir panašiai. Jeigu karas prasidėtų, tai pirmas smogimas būtų į Dituvą“, – teigė vyras.

Klaipėdos rajono valdžia sako, jog Dituva, turinti tiek daug gyventojų, sulaukia ir investicijų. Neseniai rekonstruotas Dituvos darželis-mokykla, o kitą darželį žadama pastatyti po dvejų metų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdžia sako, kad dabar rekonstruojama viena iš gatvių, jog  iš sodų būtų lengva išvažiuoti piko metu ir išvengti kamščių.  

„Manau, kad šiais metais, pasitvirtinus tvarką, sodininkai galės dalį kelių perduoti mums, jeigu toks pageidavimas būtų. Yra pageidavimų, jog prižiūrėtume kelius, valytume sniegą, kad atsirastų asfaltas, bet kai turtas nėra mūsų, iš esmės nelabai galime prisidėti“, – aiškino infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Valantinas.

Dituviškiai mato ir dar didesnę bėdą  

„Kanalizacijos nėra, vandentiekio nėra – visi savo autonomiškus pasidarė. Jeigu sutvarkytų inžinerinius tinklus, gal čia visi pradėtų gyventi“, – sakė gyventojas.

Dėl vandentiekio ir nuotekų neramu ir rajono valdžiai.  

„Patys įsivaizduojate, kokia gali būti ekologinė katastrofa, jeigu visi susistatys ir pasijungs į tuos pačius griovius. Šiai dienai jau du kartus bandėme pirkti galimybių studiją. Deja, su mūsų viešuoju vandens tiekėju nepavyksta susitarti dėl apimties“, – teigė V. Valantinas.

Tačiau įrengti nuotekas ir vandentiekį itin brangu – gali kainuoti iki 10 milijonų eurų.