LIGONINĖS ODOS IR VENEROS LIGŲ CENTRE – ĮKURTUVĖS

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir veneros ligų centras įsikūrė naujoje vietoje. Nuo šiol pacientai priimami erdvesnėse ir atnaujintose patalpose, kur teikiamos ambulatorinės ir Dienos stacionaro paslaugos. Po persikraustymo centro struktūroje įvyko tam tikri pokyčiai.

Patogiau patekti

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir veneros ligų centras įsikūrė netoli buvusios savo senosios poliklinikos vietos – Puodžių g. 9, trečiajame aukšte. Ligoninės Psichosomatinio skyriaus vietoje įsikūręs centras buvo specialiai pritaikytas kitokio profilio ligomis sergantiems pacientams, atliktas kosmetinis patalpų remontas.

„Remontas keliuose kabinetuose dar vyksta, tačiau jau dirbame įprastai“, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir veneros ligų centro vedėja, gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė.

Pirmieji pacientai naujojoje vietoje priimami nuo gruodžio pabaigos. Patekti į centrą tapo gerokai patogiau – liftu pakylama į trečią aukštą. Anksčiau kai kuriems pacientams net užlipti kelis laiptelius būdavo sudėtinga.

Pacientai randa visur

Po persikraustymo Odos ir veneros ligų centre įvyko tam tikri pokyčiai: teikiamos ambulatorinės ir Dienos stacionaro paslaugos, tačiau pacientai nebeguldomi į stacionarą.

Prieš kelerius metus ligoninės Odos ir veneros ligų skyrius iš senosios poliklinikos Naujojo Sodo gatvėje, kur buvo įsikūręs net kelis dešimtmečius, persikraustė į pagrindinį ligoninės pastatą. Praėjusių metų pabaigoje grįžo arčiau ankstesniosios vietos ir įsikūrė viename iš ligoninės padalinių, Dienos chirurgijos centro kaimynystėje.

Ar pacientai nesiblaško ieškodami Odos ir veneros ligų centro? Vedėja A. Kajutytė paaiškino: „Pacientai mus labai greitai suranda, dar net nespėjus paskelbti informacijos viešai. Mus greitai randa ne tik klaipėdiečiai, bet ir aplinkinių regionų, kaimų gyventojai. Informacija apie naująją vietą taip pat teikiama registruojantis vizitui bendruoju ligoninės telefonu.“

Profesionalumas: pasak dermatovenerologės A. Kajutytės, galimybių efektyviai padėti sergantiems įvairiausiomis odos ligomis yra gana daug, tad geriau kreiptis į savo srities profesionalus nei užsiimti savigyda. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Patarimas: nesiprausti ir netepti

Centro vedėja priminė, kad gydytojo dermatovenerologo konsultacijai būtina registruotis iš anksto ir nereikia šeimos gydytojo siuntimo. Pas specialistą patekti tą pačią dieną pavyktų nebent tuo atveju, jei kuris pacientas atšauktų savo vizitą.

Gydytoja pasidžiaugė, kad pacientai tampa vis labiau atsakingi ir informuoja apie pasikeitusius planus bei nebereikalingą konsultaciją, tad atsilaisvinusią vietą galima pasiūlyti kitam pacientui.

Dermatovenerologė A. Kajutytė atkreipė dėmesį, kaip reikėtų pasiruošti gydytojo konsultacijai, tiksliau, ko nereikėtų daryti. Pacientų prašoma prieš konsultaciją netepti jokio kremo ar vaistų.

„Mums svarbu, kas yra ant odos. Tad prieš vizitą pas gydytoją geriausia nusiprausti išvakarėse, o konsultacijos dieną nesiprausti ir netepti jokių kremų. Vizito pas gydytoją žmogus laukia apie mėnesį, bet dėl užtepto kremo negalime atlikti tyrimo – turime jį registruoti kitam kartui“, – gydytoja paaiškino, kodėl kartais užtrunka suteikti profesionalią pagalbą.

Kuo užsiima centras?

Odos ir veneros ligų centre teikiamos II ir III lygio dermatovenerologinės paslaugos, šalinami įvairūs dariniai, prireikus siunčiama gydytojo chirurgo konsultacijai, sergantiems sunkia odos ligos forma organizuojami gydytojų dermatovenerologų konsiliumai. Kiekvienas gydytojas turi rankinius dermatoskopus, o didesni arba keliantys įtarimų dariniai tiriami skaitmeniniu dermatoskopu.

Dienos stacionare atliekamos fizioterapinės procedūros: sergantiems įvairiomis odos ligomis taikoma fototerapija, magnetoterapija, ultrafonoforezė ir kitos procedūros, gydomos trofinės opos.

Odos ir veneros ligų centre dirba 2 gydytojai dermatovenerologai ir 2 rezidentai, viena gydytoja šiuo metu yra motinystės atostogose.

Fizioterapija ištirpdo abejones

Pasak vedėjos A. Kajutytės, nemokamos fizioterapinės procedūros teikiamos kaip gydymo tęsinys, kad pacientas greičiau pasveiktų. Gydytojo paskirtos procedūros atliekamos tam tikrais laikotarpiais, kad gydymas specialiais aparatais būtų saugus. Vidutiniškai vienam pacientui skiriama po 10 procedūrų, po kurio laiko kai kurios jų, gydytojo sprendimu, gali būti kartojamos.

Fizioterapinės procedūros dažnai skiriamos sergant lėtinėmis odos ligomis, kai kurios jų paūmėja tam tikru sezonu. Pavyzdžiui, sergant žvyneline, liga paūmėja žiemą, o vasarą fizioterapines procedūras atstoja saulė. Fizioterapinių procedūrų poveikis būna ypač veiksmingas, tad ištirpdo net didžiausių skeptikų abejones.

Procedūros taip pat skiriamos sergantiems atopiniu arba infekciniu dermatitais, opomis, pūliniais ir kitomis ligomis. Odos ir veneros ligų centro planuose – daugiau galimybių padėti sergantiems žvyneline ir kitomis odos ligomis, planuojama teikti daugiau fizioterapinių procedūrų.

Savigyda pailgina gydymą

Pasak dermatovenerologės A. Kajutytės, galimybių efektyviai padėti sergantiems įvairiausiomis odos ligomis yra gana daug, tad geriau kreiptis į savo srities profesionalus nei užsiimti savigyda. Kartais gydymasis pačiam ar pažįstamų rekomenduojamais vaistais pridaro daugiau žalos, tad tolimesnis gydymas užtrunka.

„Gydymą bei procedūras skiria gydytojas, kuris mato, kaip liga reaguoja. Specialistas visada parenka tinkamiausią gydymą. Kartais pacientai pageidauja tam tikrų procedūrų, kurios taikytos kaimynui ar pažįstamui, tačiau jam gali visiškai netikti ir būti net žalingos“, – įspėja dermatovenerologė.

Venerinės ligos išnyko?

Nors kai kurioms odos ligoms įtakos turi sezoniškumas, vedėja A.Kajutytė pastebi, kad pacientų visais metų laikais sulaukiama stabiliai daug. O kaip su venerinėmis ligomis? Ar daug pacientų sulaukiama dėl lytiškai plintančių infekcinių ligų?

„Kartais susidaro įspūdis, kad jų nėra! Kokius trejus metus nemačiau nė vieno sifilio ar gonorėjos atvejo. Tuoj pamiršiu, kaip šios ligos atrodo, net rezidentams turiu rodyti jų pavyzdžių nuotraukas“, – stebisi ilgametę darbo patirtį turinti gydytoja dermatovenerologė.

A. Kajutytė spėjo, kad gal žmonės išmoko saugių lytinių santykių ir dažniau naudoja apsisaugojimo priemones. Be to, lytiškai plintančioms ligoms būdingas paūmėjimas kas 20 ar 30 metų, kai fiksuojami infekcijų pakilimai, o paskui jos tarsi išnyksta.

Gal išgydyti nesaugių meilės santykių padarinius padeda privatūs gydymo centrai?

„Nemanau, kad pacientai šias ligas gydosi privačiai – čia ne tos ligos, kur išgydei ir visi galai dingo kaip į vandenį. Patekus į ligoninę atlikti kraujo tyrimai gali išduoti buvusios infekcijos pėdsakus“, – pastebėjo dermatovenerologė.