Melas apie mašinos vagystę išaiškėjo Pereiti į pagrindinį turinį

Melas apie mašinos vagystę išaiškėjo

2010-02-10 23:59
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Demaskavimas: pranešusi apie automobilio vagystę jo savininkė mašiną paslėpė draugų garaže.
Demaskavimas: pranešusi apie automobilio vagystę jo savininkė mašiną paslėpė draugų garaže. / Policijos nuotr.

Pranešusi apie neva pavogtą automobilį moteris buvo demaskuota. Paaiškėjus, kad melavo apie nusikaltimą, ji ne tik turės grąžinti draudimo jai išmokėtus pinigus, bet ir neteks mašinos.

Pernai pačioje rugsėjo pabaigoje 1960 metais gimusi klaipėdietė Eglė pranešė policijai, kad Debreceno gatvėje automobilių aikštelėje palikusi pernakt savo automobilį „BMW 530“ kitą dieną jo neberado.

Didelę patirtį ieškant pavogtų mašinų turintys pareigūnai iškart suprato, kad moteris sako netiesą.

Tikriausiai abejonių sukėlė tai, kad mašina buvo pirkta Anglijoje, čia Lietuvoje perdaryta, vairą pakeičiant į kairiąją pusę. Tačiau parduoti automobilį savininkei nesisekė.

Gavę klaipėdietės pareiškimą, pareigūnai pradėjo tyrimą ne tik dėl mašinos vagystės, bet ir dėl galimo sukčiavimo, mat automobilis buvo apdraustas kasko draudimu. Įtarta, kad savininkė sumanė pasipelnyti apgaudama draudimo kompaniją.

Nepaisant įtarimų dėl galimo sukčiavimo, draudimo kompanija moteriai išmokėjo 21 tūkst. litų.

Keturis mėnesius trukęs tyrimas davė vaisių šių metų pradžioje. Informacija apie tai, kad neva pavogtas „BMW 530“ iš tiesų paslėptas pareiškėjos draugo tėvo garaže Kaštonų gatvėje, pasitvirtino.

Automobilis buvo rastas tvarkingas, be jokių įsilaužimo požymių.

Eglė anksčiau nebuvo teista, bet dabar jai teisme teks aiškintis dėl dviejų nusikaltimų: melagingo pranešimo apie nusikaltimą ir sukčiavimo.

Moteriai dabar tenka nuolat registruotis policijoje, jai gresia viešieji darbai arba įkalinimas iki trejų metų.

Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkas Edmundas Tautavičius tikino, kad beveik 30 proc. visų pranešimų apie pagrobtus automobilius būna melagingi, siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovių.

„Kiekvienas įtarimas apie sukčiavimą – kitoks. Vienam išaiškinti užtenka kelių dienų ar net valandų. O kartą tyrimas užtruko metus, bet kaltininkas vis dėlto buvo demaskuotas“, – tikino E.Tautavičius.

Tirdami šiuos nusikaltimus pareigūnai vis dažniau naudoja melo detektorių. Jų parodymai tampa svariu argumentu įrodinėjant kaltę.

Daugiau naujienų