Derybos su Vyriausybe dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo – svarbiausias metų įvykis Klaipėdoje. Taip pareiškė uostamiesčio meras susitikime su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų (PPAR) nariais.
Geriausių darbų sąrašas
"Tai savotiška metinės ataskaitos repeticija", – pajuokavo meras V.Grubliauskas susitikime su verslininkais, kurį inicijavo Klaipėdos PPAR vadovai.
Sėkmingiausiu ir svarbiausiu metų darbu meras pavadino miesto valdžios įdirbį derinant suskystintųjų gamtinių dujų terminalo reikalus. Taip pat Baltijos prospekto žiedinių sankryžų ir Pietinio aplinkkelio projektų "palaiminimą" Vyriausybėje bei būsimo baseino statybą.
Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) investuotojams rūpėjo, kada bus pratęstas Statybininkų prospekto ruožas link Šilutės plento per LEZ. Tačiau, pasirodo, tai nėra valstybinės reikšmės kelias ir jis neįtrauktas į Vyriausybės finansuojamus prioritetinius planus.
Palangos oro uosto gaivinimas
V.Grubliausko susitikime su verslininkais neišvengta pokalbio ir apie Palangos oro uosto gaivinimą.
Dar prieš du mėnesius susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas prabilo apie galimybę Palangos oro uoste įsteigti tris naujas skrydžių linijas. Ir išsakė norą, kad projektą savo lėšomis paremtų Klaipėdos apskrities savivaldybės. Tam reikėtų trijų milijonų litų.
Apskaičiuota, kad Klaipėdos miestui Palangos oro uosto paramos projektas kainuotų milijoną. Uostamiesčio politikai jau tuomet tvirtino, kad oro uostų vystymas – ne savivaldybių funkcija.
"Projektas neįsisuko visa apimtimi. Kodėl? Būtų ilga diskusija. 5–6 savivaldybių nuomonė šiuo klausimu sutapo, išskyrus, žinoma, Palangos savivaldybę, kuri labiausiai pajaustų tą tiesioginį investicijų rezultatą. Ji dar neprarado optimizmo, jo nepraradę esame ir mes. Ir nors buvo nemažai diskusijų, tačiau konkretaus projekto nėra iki šiol. Mes tos idėjos neatmetame, tai labai svarbu regionui. Tačiau dedant ant svarstyklių finansinius įsipareigojimus ir realią konkrečią naudą, deja, jie nėra lygiaverčiai. Atvirai kalbant, atsiradus daugiau oro linijų Palangos oro uoste ir padidėjus keleivių srautui, tiesioginių įplaukų į Klaipėdos biudžetą nebus", – teigė V.Grubliauskas.
"Yra žiauri konkurencija. Kiekvienos oro linijų bendrovės atėjimas į naują oro uostą kainuoja dideles lėšas. Jos pačios atlieka tyrimus ir skaičiuoja, ar joms apsimoka. Šiuo metu mes dalyvaujame Pietų Baltijos projekte. Kai kurie Bornholmo salos, Ščecino oro uostai yra tokio pat lygio, kaip ir mes, regioniniai, gabenantys panašų skaičių keleivių – nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. Jie susiduria lygiai su tomis pačiomis problemomis, kaip ir mes. Švedų oro uostai į tai įtraukia savivaldybes. Mes labai stengiamės ir dirbame, ir prašome visų bendro įsiliejimo, kad pritrauktume naujas skrydžių kryptis į regioną", – tikino Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė.
Konferencinio turizmo gairės
V.Grubliauskas Klaipėdos PPAR nariams prasitarė, kad kai 2013 m. Lietuva pirmininkaus ES, nėra jokių vilčių, jog kokie nors renginiai vyks Klaipėdoje. Tai esą patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija.
"Pasidomėjau, ar galima jau dabar tikėtis, kad tos konferencijos, kurios susijusios su logistika, su uosto reikalais būtų pritraukiamos į Klaipėdą. Apie tai kalbėjau su užsienio reikalų ministru. Atsakymas miglotas. Šis mūsų noras vertinamas rezervuotai. Deja, sostinės sindromas čia yra gajus. Suprantu, kad kalbu per drąsiai ir neatsargiai", – optimizmu netryško V.Grubliauskas.
Klaipėda negali pasigirti ir šiuolaikiškais konferencijų centrais. Buvo kalbų, kad toks centras atsiras piliavietėje, apie konferencijų centro statybą buvo prabilę ir Klaipėdos universiteto vadovai.
Lietuvai pirmininkaujant ES, metinė konferencija turėtų būti rengiama Lietuvoje, tačiau tikrai ne Klaipėdoje. Nes čia nėra 500–600 vietų konferencijų salės. Šis europinis renginys tikriausiai vyks Kaune, "Žalgirio" arenoje.
Naujausi komentarai