1. Sigutė Augutienė
Sigutė Augutienė beveik dešimtmetį telkia bendraminčius Vydūno klube, o 2024-aisiais inicijavo ir Liaudies dainų klubą. Buvusi matematikos mokytoja šiandien savo energiją skiria bendruomeniškoms iniciatyvoms, kurios suburia miestiečius prie literatūros, tradicijų puoselėjimo ir gyvo bendravimo.
Su Klaipėda Sigutę sieja ilgametis ryšys, šis miestas jai ne tik gyvenamoji vieta, bet ir savasties dalis: „Labai sava vieta, čia įaugau, čia yra mano draugai, giminės ir šiaip nematau nieko geresnio už Klaipėdą“, – kalbėjo S. Augutienė.
Jos vadovaujamo Vydūno klubo narės susitinka kartą per mėnesį I. Kanto bibliotekos erdvėse. Idėja atkurti šį klubą gimė 2007 m., lankantis Vydūno stovykloje Bitėnuose.
„Amžinatilsį Vacys, buvęs Vydūno draugijos pirmininkas, paskatino atgaivinti šį klubą. Tad ėmiausi darbo. Iš pradžių neturėjome patalpų, tačiau pasikalbėjus su I. Kanto bibliotekos vedėja, buvome priimti“, – pasakojo Sigutė.
Tad pamažu bibliotekoje prasidėjo nuosekli veikla: skaitymai, pokalbiai ir diskusijos, kuriose nagrinėjamos ne tik Vydūno mintys, bet ir jų santykis su šiandiena. Anot klaipėdietės, idėjų tikrai netrūksta.
„Pakanka atsiversti Vydūno raštus ir randi temą, kurią galima plėtoti. Šį ketvirtadienį kalbėsime apie tautos likimą, tekstas spausdintas 1950 m., kai Lietuvos nebeliko pasaulio žemėlapyje. Tai labai įdomu“, – tikino Sigutė.
Šie susitikimai klubo narėms padeda iš naujo atrasti klasiko mintis ir perduoti jas bendruomenei. Panašaus bendrystės jausmo vedama Sigutė įkūrė ir Liaudies dainų klubą. Pasak jos, jis atsirado spontaniškai.
„Kalbant apie Liaudies dainų klubą, lietuvišką dainavimą pirmiausia reikia pajusti – tą bendrystės jausmą, kaip skamba suderinti balsai. Mes nesame profesionalai, bet senąją lietuvišką tradiciją žinau, esu užaugusi kaime, kur žmonės dainuodavo, tad dainavimas kartu man suteikia gerą jausmą. O dėl Vydūno klubo, tai vydūniečiai tiesiog laukia kiekvieno susitikimo“, – kalbėjo S. Augutienė.
Šios veiklos, nors skirtingos savo forma, turi bendrą tikslą – puoselėti kultūrinę atmintį. Vienur tai vyksta per tekstą, kitur per dainą, tačiau abiem atvejais svarbiausia – gyvas ryšys tarp žmonių, kuriuos Sigutė sugeba suburti ir įkvėpti.
13. Sigita Vaškaitienė
Simono Dacho progimnazijos pradinių klasių mokytoja Sigita Vaškaitienė, baigusi istorijos bakalauro studijas, pernai sukūrė STEAM projektą – konkursą „Šv. Jono bažnyčios paslaptys“. Šis projektas sujudino ne vienos mokyklos pradinukus. Mokytojos idėja supažindinti mažuosius klaipėdiečius su neišlikusiomis miesto bažnyčiomis apėmė kelis mokinių mokymo ir lavinimo būdus. Vaikai dalyvavo viktorinoje, lankėsi muziejuje, su žemėlapiais rankose, lydimi evangelikų liuteronų kunigo Mindaugo Žilinskio, vaikštinėjo po senamiestį, atliko užduotis, pamatė vietas, kur stovėjo kitos bažnyčios.
Vienu įspūdingiausių konkurso įvykių jiems tapo apsilankymas miesto gynybiniuose įtvirtinimuose, vadinamuose Jono kalneliu. Poternoje Šv. Jono bažnyčiai skirtoje ekspozicijoje jie ieškojo lobio, o paskutiniame konkurso etape patys gamino šios bažnyčios maketus. Ketinimas išplėsti projektą į visas miesto mokyklas ir visų amžiaus grupių moksleiviams vis labiau ryškėja mokytojos mintyse.
Sausio pradžioje projektas turėjo pasibaigti, kai išseko bažnyčios maketų eksponavimo laikas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Netikėtai viskas pakrypo dar geresne linkme – parodą ir dabar galima apžiūrėti I. Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje. O pavasarį Klaipėdos miesto savivaldybė, Seime pristatysianti mūsų miestą, vešis šešis vaikų pagamintus maketus, jie padės reprezentuoti Klaipėdą.
„Kurdama šį projektą norėjau, kad vaikai suprastų, jog mūsų miestas ne visada buvo toks, kokį jį šiandien mato, kad Klaipėdą kūrė ne tik lietuviai, o miesto istorija labai įdomi ir įvairi. Dalyvaudami šiame projekte mokiniai sužinojo, kad Klaipėdos veidas buvo visiškai kitoks – su bažnyčių bokštais. Tikra sėkmė, kad vaikai įsisąmonino, kokie istorijos lūžiai įvyko šiame mieste, kad karas nušlavė buvusį vaizdą, o noras atstatyti Šv. Jono bažnyčią yra siekis susigrąžinti dalį miesto tapatybės, – kalbėjo mokytoja S. Vaškaitienė. – Iki šiol viskas vyko iš idėjos. Mane labai palaikė kunigas M. Žilinskis. Norėtųsi šį konkursą išplėtoti rimčiau, kad jis turėtų dar didesnę išliekamąją vertę.“
Žinia apie Klaipėdos praeitį per šį projektą nuvilnijo į klaipėdiečių šeimas ir tai yra dar viena neįkainojama jo nauda.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams: „Bastionų namai“, „Vlantana“, „Aldasta“, „Atostogų parkas“, „Bega“, rėmėjams: „Parsekas“, „KN Energies“, „Švyturys Go nealkoholinis“, „Klaipėdos Holivudas“, partneriams: Klaipėdos uostas, „Vaidenta“, „Nefrida“, „DFDS“, „Memelio miestas“, „Biofarmacija“, „Clinicus“, „VMG“, „Lotagma“, Vakarų Lietuvos krematoriumas.
