MIESTĄ UŽLIES ŽIEDŲ JŪRA

Miestiečiai dar turi laiko pasigrožėti pavasarinėmis gėlėmis, kurias netrukus pakeis vasarinės. Naujus žiedus nekantraujantiesiems pamatyti žadamos naujos kompozicijos, ryškios spalvos ir gėlių įvairovė. Klaipėdiečiai turi ir savų pasiūlymų, kaip papuošti miestą. Tam būtų galima panaudoti net ir burokėlius ar salotas.

Miestiečiai dar turi laiko pasigrožėti pavasarinėmis gėlėmis, kurias netrukus pakeis vasarinės. Naujus žiedus nekantraujantiesiems pamatyti žadamos naujos kompozicijos, ryškios spalvos ir gėlių įvairovė. Klaipėdiečiai turi ir savų pasiūlymų, kaip papuošti miestą. Tam būtų galima panaudoti net ir burokėlius ar salotas.

Kad nebūtų monotonijos

Naujais žiedais miesto gėlynai pradės puoštis šią arba kitą savaitę. Vasaros gėlių sodinimui miesto valdžia pradeda ruoštis dar rudenį.

Tiekėjui pateikiamas užsakymas, kokias gėles planuojama sodinti, kiek jų reikėtų. Renkamasi iš beveik šimto rūšių.

"Visus pagrindinius akcentus susidėliojame žiemą. Pavasarį deriname žiedų spalvas. Tiksliname, ar tiekėjas turi reikiamą gėlių kiekį. Tad dar negaliu pasakyti, kokie žiedai tiksliai papuoš vieną ar kitą miesto erdvę", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Puošiant miestą gėlėmis, nuolat ieškoma naujovių. Prieš trejus metus centre "nutūpė" ryškios boružėlės.

Didelių naujovių šią vasarą gėlynuose neplanuojama.

Pasak I.Šakalienės, ketinama išlaikyti praėjusio sezono stilių. Miestiečius ir atvykėlius bus stengiamasi sužavėti gėlių įvairove ir ryškiais jų žiedais.

"Nenorime, kad visi gėlynai būtų vienodi. Pamaišysime gėles, derinsime skirtingas žiedų spalvas. Norime, kad nebūtų monotonijos. Kažkokio stebuklo mūsų klimatinėje zonoje nelabai įmanoma sukurti. Darome, ką galime", – tikino vedėja.

Planuose – naujas rožynas

Tarp gėlių, kurios papuoš miesto erdves, bus ir karališkosios begonijos, krūminės chrizantemos, žydrūnai, sprigės, pelargonijos, petunijos, surfinijos.

"Visur visko po truputėlį", – komentavo vedėja.

Pirmiausia vasarinės gėlės bus sodinamos vietose, kur nebuvo pasodintos pavasarinės. Vėliau jomis bus pakeistos dar tebežydinčios našlaitės. Teatro aikštę papuoš tūrinės kompozicijos.

"Didesnių planų turime rudeniui. Galvojame senamiestyje įrengti dar vieną rožyną. Esantis prie "Meridiano", taip pat žiedinėje sankryžoje prie Senojo turgaus labai pasiteisino", – tvirtino vedėja.

I.Šakalienė pasakojo, kad naujovių miesto gėlynams ieškoma kataloguose.

Į parodas, kuriose pateikiamos naujausios apželdinimo tendencijos, savivaldybės specialistai neturi galimybių nuvažiuoti.

"Apsilankome vietinėse. Atostogų metu nuvykstame į vieną kitą šalį patys. Pasisemiame ir iš ten vieną ar kitą idėją. Juk kiekviena šalis yra išskirtinė savo želdiniais, gėlynais. Tokių mažų detalių, kaip boružėlės, trūksta mieste. Jos suteikia jaukumo", – tvirtino vedėja.

Gėles atveža iš Ukmergės

Dabar gėlės, kurios puošia miestą, į Klaipėdą atvežamos iš Ukmergėje esančio vieno ūkio. Sutartis su tiekėju buvo pasirašyta trejiems metams. Jis išrinktas viešo konkurso būdu.

I.Šakalienė džiaugėsi, kad pastaruoju metu gaunamos gėlės yra kokybiškos.

Vedėja prisiminė, kad prieš daug metų yra buvęs atvejis, kai tuomečiam tiekėjui teko grąžinti atvežtas gėles, nes jos buvo nekokybiškos, suvargusios.

"Dabartiniu tiekėju džiaugiamės. Neturime jokių pretenzijų", – komentavo vedėja.

I.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad miesto gėlynų plotas yra labai didelis.

Vienmetėmis gėlėmis apsodinama beveik 2,3 tūkst., daugiametėmis – beveik 3,2 tūkst. kv. m erdvių.

Pakabinamos, pastatomos vazos, tūrinės kompozicijos sudaro beveik 320 kv. m.

"Plotai tikrai dideli. Norint, kad tokio dydžio gėlynai gražiai atrodytų, reikia, jog augalai būtų vienodo dydžio, gražūs. Priešingu atveju viskas atrodys šiukšlynas", – komentavo vedėja.

Šiemet gėlėms yra skirta 75,3 tūkst. eurų. Panaši suma buvo atseikėta ir ankstesniais metais.

"Įvertinus lėšas ir plotus, sukamės, kaip galime", – tvirtino vedėja.

Trūksta klaipėdiečių iniciatyvų

Kai kurie klaipėdiečiai stebisi, kad miesto valdžia už gėles moka daug.

Tačiau, anot I.Šakalienės, gėlė gėlei nelygi. Tas, kurias perka savivaldybė, yra su susiformavusiais žiedynais, šaknų sistema, kiekviena pasodinta atskirame indelyje.

"Pagal gėlių kokybę kaina tikrai normali. Aišku, norėtųsi pirkti pigiau. Tačiau turguje kainos taip pat panašios. Mes už našlaitę mokame apie 0,4 euro, pelargoniją – 1,82 euro. Gal turguje ir pigiau galima nupirkti, bet kokybė bus kita", – teigė vedėja.

Miesto želdinius prižiūrinčios įmonės "Klaipėdos želdiniai" direktorius Gediminas Valašinas užtikrino, kad uostamiestis pagal turimas lėšas gėlynus tvarko gerai.

"Žinoma, lygiuotis yra į ką. Galima pasižiūrėti, kokie gėlynai Ventspilyje, tačiau ten skiriami visai kiti pinigai ne tik gėlėms įsigyti, bet ir jų priežiūrai", – teigė vadovas.

Pasak G.Valašino, gėlėms didesnį dėmesį galėtų skirti ir patys klaipėdiečiai. Jomis papuošti balkonus, lauko kavines, įstaigas, o ne tik laukti, kol viešas erdves papuoš valdžia.

"Aišku, pakabinti ar pastatyti vieną rudą vazoną su petunija neužtenka. Dar ją pamiršta palaistyti, ir auga vargana. Tokia gėlė miesto tikrai nepapuoš", – pabrėžė direktorius.

Iš gėlynų – į kapines

Anot G.Valašino, papuošti gėlėmis būtų galima daugiau erdvių. Diskutuota jas sodinti prie sankryžų, vadinamuosiuose žieduose.

"Tikrai pagyvintų aplinką. Žmonės, mašinose laukdami, kada galės važiuoti, pasigrožėtų. Kai aplink vien asfaltas, aplinką labai pagyvina ryškūs žiedai. Tačiau miestas pagal turimas lėšas gerai tvarkosi. Tinkamai parinktos ir gėlės. Vienmečių žiedai yra ryškesni nei daugiamečių", – komentavo specialistas.

G.Valašinas atkreipė dėmesį, kad patys klaipėdiečiai darko miesto gėlynus.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai gėlės yra pavagiamos. Šį sezoną tarp ilgapirščių ypač populiarios buvo mėlynos našlaitės.

Manoma, kad dingusios gėlės nukeliauja į turgų ar į kapines ant artimųjų kapų.

Būna, kad nuraškomi ir tulpių žiedai, gėlės išlaužomos.

G.Valašino teigimu, nors gėlės, kuriomis prekiaujama turguje, skiriasi nuo sodinamų miesto darželiuose, sugauti vagis sudėtinga.

"Reikia pagauti už rankos. Būna, kad gėles pavagia ir paprastos moterėlės, kurių net neįtartum. Tokių atvejų tikrai yra buvę", – tvirtino vadovas.

Siūlo "miksinius" gėlynus

Klaipėdiečiai taip pat turi pasiūlymų, kokius gėlynus būtų galima įrengti mieste.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorės Onos Rūtos Žadeikienės nuomone, mieste reikėtų sodinti stipresnius augalus.

"Reikėtų atsisakyti petunijų, surfinijų, sprigių. Šie augalai netinkami vietoms, kur būna stiprus lietus, vėjas. Pas mus pastarieji – dažni", – teigė vadovė.

O.R.Žadeikienė tvirtino, kad reikėtų pasinaudoti užsienio patirtimi. Ten skveruose populiarūs "miksiniai" gėlynai – juose susodinta daug, apie 20–25 rūšių, daugiamečių augalų, kurie sugrupuoti pagal žydėjimą, lapų formą, atspalvius.

"Prieini, stovi ir žiūri. Nesinori pasitraukti, kol įsižiūri į kiekvieną augalą. Vienas gražiai žydi, kito – graži forma, lapai. "Miksiniuose" gėlynuose gali ne tik gėlių, bet ir krapą, burokėlį ar salotą rasti. Žiūri kaip į gerą paveikslą. Valandą neatsitrauksi, kol visko neapžiūrėsi", – komentavo direktorė.

O.R.Žadeikienė tvirtino, kad įrengti tokį gėlyną iš pradžių kainuotų brangiau, tačiau gėlių nereikėtų keisti kasmet. Tokie gėlynai miestą puoštų ilgai.

Išsklaido ūkanas

I.Šakalienė tvirtino, kad užsienyje prisodinama ir vienmečių, ir daugiamečių gėlių, ir tai pasiteisina. Tačiau Klaipėdoje norima daugiau žiedų.

"Vienmetės žydi ilgą laiką, o daugiametės – trumpai. Pas mus dažnai būna apsiniaukę. O norint pajusti vasarą, reikia saulės. Jei nėra šios, bent gėlės padeda tai padaryti. Ryškūs ir įspūdingi žiedai pradžiugina net pikčiausią žmogų", – teigė vedėja.

O.R.Žadeikienė pabrėžė, kad svarbu ir nuolat, tinkamai prižiūrėti gėlynus. Jei vienas augalas nuvyto, prastai atrodo, jį reikia pakeisti.

"Negali palikti girtuoklio nulaužtos gėlės, kad kiti stebėtų. Olandijoje po tulpynus vaikšto gražiai apsirengęs žmogus. Jis tikrina kiekvieną žiedą, kad nebūtų nubyrėjęs ir jo nepamatytų lankytojas", – teigė vadovė.