MILIJARDAI – NAFTOS VERSLUI GELBĖTI

Pasaulinė koronaviruso sukelta pandemija, ne itin smarkiai paveikusi Norvegiją, turėjo didžiulę įtaką jos naftos verslui.

Išimtys naftos sektoriui

Nuo praėjusių metų, kai Europa pradėjo gyventi COVID-19 pandemijos ritmu, Norvegija naftos verslui gelbėti skyrė 43 mlrd. Norvegijos kronų (apie 4,39 mlrd. eurų).

Galima teigti, kad dalis tų pinigų galėjo kliūti ir Lietuvos piliečiams, nes nemažai mūsų tautiečių dirba Norvegijoje – jei ne tiesiogiai naftos platformose, tai jų aprūpinimo sferoje.

2020 m. 32 Norvegijos naftos gavybos įmonėms kaip kompensacija už pandemijos sukeltus nepatogumus buvo sumokėta 39,4 mlrd. Norvegijos kronų (apie 3,42 mlrd. eurų). 2021 m. 22 Norvegijos naftos gavybos įmonės gavo 3,7 mlrd. Norvegijos kronų (apie 368 mln. eurų) kompensacijų.

Tokios sumos sumokėtos kaip kompensacija už pačių įmonių pateiktus paskaičiuotus nuostolius. Buvo nuspręsta mokėti 78 proc. sumos nuo priskaičiuotų patiriamų nuostolių dalies.

Verslas: simuliatorius, kur mokoma, kaip laivu vilkiku priplaukti prie Norvegijos naftos platformos. Vidmanto Matučio nuotr.

Įvardijo galimas rizikas

Šiomis dienomis Norvegijoje kilo didžiulė diskusija, ar naftos verslas nepiktnaudžiavo dėl COVID-19 pandemijos susidariusia padėtimi. Norvegijos finansų ministerija net du kartus įspėjo apie galimą piktnaudžiavimą ir valstybės pinigų pasisavinimo schemas prisidengiant pandemija.

Išskirtinę lengvatą Norvegijos naftos verslui buvo patvirtinęs šios šalies parlamentas. Dabar susigriebta, kad naftos verslui sumokėta pernelyg daug. Kylanti didelė rizika, kad mokėjimai galbūt buvo neteisėti, nes galėjo būti piktnaudžiavimo, nors nėra nustatyta nė vieno galimo piktnaudžiavimo atvejo.

Dalis tų pinigų galėjo kliūti ir Lietuvos piliečiams, nes nemažai mūsų tautiečių dirba Norvegijoje – jei ne tiesiogiai naftos platformose, tai jų aprūpinimo sferoje.

Nepaisant to, Norvegijoje iškilo klausimas, kaip patikrinti, ar įmonės turėjo teisę į mokėjimą. Taip pat iškelta prielaida, kad, jei sumokėta per daug, nėra jokio mechanizmo, leidžiančio pinigus susigrąžinti.

Dėl pandemijos visame pasaulyje buvo smarkiai nukritusios naftos kainos. Tokių šalių, kaip Norvegija, priėmusių sprendimą kompensuoti verslui naftos kainų kritimą, pasaulyje buvo vos viena kita.

Raganų medžioklės neskelbs

Ir pačioje Norvegijoje toks sprendimas sukėlė nedviprasmišką reakciją. Keistokai atrodo, kad kai pasaulis dėl klimato kaitos pasisako prieš iškastinio kuro naudojimą, kai kurios šalys stengiasi iš paskutiniųjų išlaikyti naftos gavybos pajėgumus.

Naftos pramonė Norvegijoje yra traktuojama kaip itin svarbi. Norvegijos jūroje atrasti naftos klodai ir išvystyta jos gavyba šioje šalyje sukūrė šimtus tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų.

Nenuostabu, kad, turint mintyje naftos verslui skirtas milijardines kompensacijas, Norvegijoje  žmonės kalba, kad naftos sektoriaus finansavimo schema padėjo užtikrinti visuomenės aktyvumą, išsaugojo darbo vietas ir pajamas labai sudėtingu laikotarpiu.

Kilus diskusijoms dėl naftos pramonei išleisto nemažo pinigų kiekio, Norvegijos vyriausybė gruodžio 3 d. rengiasi nutraukti naftos sektoriaus rėmimo programą. Tačiau dėl išleistų milijardų nesirengiama skelbti raganų medžioklės. Paskelbta nuostata, kad išleisti milijardai per mokesčius sugrįš į bendrą iš naftos gavybos Norvegijoje formuojamą šios šalies ateities fondą.