Augo pašto kieme

Klaipėdos savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius Ričardas Zulcas pristatyme akcentavo, kad būsimasis Friedricho Wilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centras bus daugiaplanė ir atvira erdvė – jame netrūks interaktyvaus mokslo bei šiuolaikinio meno.

Taip pat šio centro lankytojai galės susipažinti su pašto istorija, pamatyti žvaigždžių žemėlapius ir daug kitų dalykų.

Renginio pabaigoje galimybės žodį tarti paprašė Kęstutis Meškys, kurio pasisakymas sulaukė susirinkusiųjų dėmesio.

„Aš tame pašto kieme augau – ir mano tėvai ten dirbo, ir seserys. Žinau tas erdves, ir man tiesiog keista, kad tokie grandioziniai planai, kaip mokslo centro įkūrimo, gimsta tokiame pastate, kuris tarsi įpareigoja mums prisiminti Klaipėdos miesto kultūrą“, – kalbėjo K. Meškys.

Pasak jo, uostamiestis visais laikais išsiskyrė iš kitų Lietuvos miestų savo kultūra, infrastruktūra ir socialiniu gyvenimu, todėl centrinis paštas turėtų išlikti kaip miesto kultūros ženklas, o ne virsti mokslo pramogų centru.

Kosmosui – kitos erdvės

„Yra tiek daug įdomių faktų ir įvykių, susijusių su miestu, tad suplakti su kosminiais dalykais, kurie visiškai netinkami tose erdvėse, nėra gerai. Forma turi atitikti prasmę – jeigu forma neatitinka prasmės, tada ta prasmė iš viso praranda vertę“, – teigė K. Meškys.

Diskutavo: viešo pristatymo metu netrūko klausimų ir kritikos – ne visi norėtų tikėti, kad mokslas ir menas derės istorinėje erdvėje. / K. Audickaitės nuotr.

Vyriškis svarstė, kad tokiam mokslo ir meno centrui labiau tiktų naujai statomas pastatas, pavyzdžiui, prie marių, o ne autentiškas centrinis paštas su ryškiu miesto istorijos kontekstu.

Vieta kalba kitaip

K. Meškys priminė, kad būtent šiame mieste privalomas švietimas buvo įvestas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ir tokios inovacijos kaip tramvajus ar dujų fabrikas liudija vakarietišką miesto raidą.

„Tai virsta visiška mišraine – nematau jokios aiškios koncepsijos. Daugelis net nežino, koks Klaipėdos miestas buvo anksčiau – atrodo, kad mes tokius svarbius dalykus ignoruojame“, – pažymėjo K. Meškys.

Tai virsta visiška mišraine – nematau jokios aiškios koncepcijos.

Tarp renginio dalyvių buvo ir daugiau klaipėdiečių, pritarusių, kad tokiai vietai reikėtų didesnio atidumo ar kitokio, labiau apgalvoto plano.

Kai kurie mano, jog ši Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo koncepcija reikalauja daug metų trunkančio darbo ir yra per daug sudėtinga šį planą įgyvendinti.

„Kol čia padarys tą centrą, mes tai jau tikriausiai to nesulauksime“, – su drauge kalbėjosi renginį stebėjusi vyresnio amžiaus klaipėdietė.