Anglies dioksidas – būtinas, tačiau su saiku
Anglies dioksidas (CO2) – tai natūralios bekvapės dujos, esančios šalia mūsų kur kas arčiau, nei gali pasirodyti. Pasitelkus į pagalbą anglies dioksidą, gazuojamas mineralinis vanduo, vaisvandeniai, alus. Šios dujos taip pat naudojamos gaminant sausąjį ledą ar nokinant vaisius bei pakuojant maistą. Su šiomis dujomis sąveikaujame ir mes – įkvepiame deguonį, o iškvepiame CO2, kuris savo ruožtu tampa „maistu“ augalams, taip pat jis reikalingas dirvožemiui, dumbliams, vandenynams – pastarieji iš šių dujų vėl pagamina mums žūtbūt reikalingą deguonį.
Tačiau dėl aktyvios pramoninės bei ūkinės žmogaus veiklos į atmosferą išskiriama vis daugiau CO2. Remiantis Europos Komisijos (EK) duomenimis, 2023 m. CO2 koncentracija atmosferoje buvo 48 proc. didesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu (iki 1750 m.). Prie šio proceso žymiai prisideda iškastinio kuro deginimas – anglis, nafta bei jos produktai. Nors anglies dioksidas yra nenuodingos dujos, bet pernelyg didelė jų koncentracija atmosferoje pažeidžia nusistovėjusią pusiausvyrą ir atneša žmonijai nemalonių permainų, tokių kaip klimato kaita su tirpstančiais ledynais, ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais – sausromis, liūtimis ar audromis.
Dėl šių priežasčių visame pasaulyje atsisakoma iškastinio kuro, pereinama prie žaliosios elektros energijos gamybos ir imamasi kitų veiksmų, tokių kaip CO2 dujų koncentracijos mažinimas atmosferoje. Ne išimtis ir Europa – iki 2050-ųjų Europos Sąjunga (ES) nori tapti klimatui neutralia CO2 atžvilgiu, nes per metus ES į atmosferą išmeta daugiau kaip 3 gigatonus (Gt) CO2, o apie trečdalis šio kiekio (0,7–1 Gt) tenka sunkiai prie naujų reikalavimų prisitaikančiai pramonei.
Padėtų išlaikyti veikiančius verslus regione
AB „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė nurodo, kad sunkiausia CO2 sumažinti bei prie naujų taršos reikalavimų prisitaikyti toms įmonėms, kurios yra ypač reiklios energijai arba įmonėms, kurių procesuose CO2 susidaro kaip šalutinis produktas: „Pavyzdžiui, cemento gamyba neįmanoma be didelių CO2 emisijų ir kol kas nėra kito būdo, kuris leistų to išvengti, išskyrus CO2 sugaudymą.“
CCS (angl. „Carbon Capture and Storage“) arba anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo projektai, tai tokie projektai, kaip minėtasis Norvegijos „Northern Lights“. Anot pašnekovės, jie yra būtini, jeigu ES siekia tapti klimatui neutralia CO2 atžvilgiu iki 2050 m.
„Gamybos metu išsiskiriantis anglies dioksidas, kaip tarkime, šalutinis produktas gaminant cementą, turėtų būti surenkamas, suskystinamas ir, taip nepatekęs į atmosferą, išgabenamas ilgalaikiam geologiniam saugojimui, šiuo atveju po jūros dugnu, buvusiuose dujų ar naftos gręžiniuose ar natūraliose povandeninėse geologinėse struktūrose, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje“, – teigė R. Tumėnienė.
„KN Energies“ kartu su Lietuvos („Akmenės cementas“) ir Latvijos („SCHWENK Latvija“) cemento gamintojais, keliomis laivybos bendrovėmis („Larvik Shipping AS“, „Mitsui O.S.K. Lines, Ltd.“) bei kitais partneriais („Amber Grid“, „Connexus“) planuoja įgyvendinti anglies dioksido sugaudymo, surinkimo ir transportavimo į nuolatinio saugojimo vietą projektą. Naujas terminalas būtų naudingas ne tik cemento, bet ir chemijos, naftos perdirbimo bei kitoms energijai imlioms bendrovėms, kurioms tai būtų patrauklus būdas tęsti veiklą ir užtikrinti švaresnę gamybą.
„CO2 sugaudymas ir ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse jūroje yra seniai vystoma technologija. Naftos gavybos bendrovės CCS technologiją pradėjo naudoti nuo 1970 m. Nuo 2020 m. ši technologija sulaukia žymiai daugiau dėmesio, nes gali reikšmingai prisidėti prie CO2 išmetimų į atmosferą mažinimo. Skaičiuojama, kad šiuo metu ES vystoma apie šimtas CCS vertės grandinės projektų. Klaipėdoje suskystintas anglies dioksidas iš įmonių atkeliautų sausuma, laikinai būtų saugomas ir pakraunamas į laivus“, – pasakojo R. Tumėnienė.
„KN Energies“ ir minėtosios įmonės „Akmenės cementas“, „Larvik Shipping AS“, „Mitsui O.S.K. Lines, Ltd.„ bei „SCHWENK Latvija SIA“ 2022 m. įkūrė „CCS Baltic Consortium“ konsorciumą, kurio tikslas Lietuvoje ir Latvijoje sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo vertės grandinę, kuri apimtų pramonėje susidarančio CO2 surinkimą ir transportavimą į stambias nuolatines jo saugojimo vietas Šiaurės jūroje, nes geologinis CO2 saugojimas Lietuvoje ir Latvijoje nėra leidžiamas.
Atlikus studijas, bus apsispręsta dėl kitų žingsnių
2023 m. EK šiam projektui suteikė bendrą interesą atitinkančio projekto (angl. Project of Common Interst – PCI) statusą. Statuso suteikimas reiškia, kad būsimas CO2 terminalas pripažintas svarbiu tarpvalstybiniu infrastruktūros projektu, kuris reikšmingai prisidėtų prie Baltijos regiono energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo.
Anot R. Tumėnienės, CO2 terminalą norima pastatyti iki 2030 m. Šiuo metu atliekamos komercinės, techninės ir aplinkosauginės studijos.
„Projektas didelis, todėl reikia apskaičiuoti ir įvertinti, kur dabartinėje „KN Energies“ teritorijoje statyti terminalą, kokia įranga reikalinga bei daugybė kitų parametrų. Tuomet būtina įvertini, koks būtų terminalo poveikis aplinkai. Tai – ilgos procedūros, kurias reikia kruopščiai atlikti. Jas atlikus su konsorciumo partneriais bus priimamas galutinis investavimo sprendimas“, – sakė R. Tumėnienė.
Pašnekovė teigia, kad Klaipėdos gyventojai taip pat galės dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, teikti savo pasiūlymus, pastabas. Šiuo metu „KN Energies“ apie projektą yra informavusi kaimynines galimo CO2 terminalo bendruomenes bei ketina ir toliau periodiškai atnaujinti informaciją bei palaikyti aktyvią komunikaciją.
Klaipėdos terminalo pirminė techninė studija jau atlikta, detali techninė studija ir poveikio aplinkos vertinimo procedūros įsibėgės kitąmet.
Naujausi komentarai