NAUJOJO TURGAUS PREKYBININKĖ VIDA: LAUKIU PAVASARIO IR PLANUOJU ATOSTOGAS TURKIJOJE

Rūbais ir avalyne Klaipėdos Naujajame turguje prekiaujanti Vida Martinkienė galėjo būti mokytoja. Baigė pedago-gikos mokslus, bet iš karto pasuko į verslą. Turėjo kirpyklą, dirbo prekybininke, netgi buvo užkopusi ant aukščiausio samdomo darbuotojo karjeros laiptelio – vadovavo įmonės regiono padaliniui. Visgi noras būti savarankiška, nepriklausoma, plėtoti savo verslą Vidą atvedė į Naująjį turgų.

„Kai sužinojau, kad vykdoma turgavietės rekonstrukcija, statomas naujas prekybos paviljonas rūbų ir avalynės pardavėjams, iškart kreipiausi į direktorių, rezervavau vietą ir va jau 6 metus čia dirbu. Amžius ir patirtis nulėmė, kad pabuvus vadove nebesinorėjo būti nuo kažko priklausoma“, – pasakojo Vida.

Turgus dirba kasdien, nėra šventinių dienų, atostogų. Regis, sunkus ir monotoniškas darbas. Bet ilgametė verslininkė mano priešingai.

„Superinis grafikas. Dirbam tik pusę dienos. Ateinam ryte su kolegėmis, atsigeriame kavos, aptariame naujienas, o 15 valandą darbas baigtas. Ir niekas neverčia – nori dirbi, nori laisvadienį pasiimi“, – kalbėjo moteris.

Bendrovės nuotr.

Būtent palankus prekybos grafikas ir buvo pagrindinis faktorius, pasirenkant prekybai Naująjį turgų, nes kitur prekiaujama tik kelias dienas per savaitę, o, pasak Vidos, jai to per mažai. Norint dirbti ir uždirbti, įgyvendinti savo svajones ir planus, geriausia kai gali prekiauti 28–30 dienų per mėnesį.

Ilgametė prekybininkė pripažįsta, kad dabar jaučiamas ekonominis nuosmukis, ir, kaip įprasta sezono pabaigoje, pirkėjų atoslūgis. Bet Vida įsitikinusi, kad atėjus pavasariui vėl bus sujudimas, prekyba pagyvės.

Žvelgiant į pavasariškais rūbais ir ryškiomis spalvomis jau švytinčias kabyklas, įsikalbame, kad egzistuoja kažkoks paradoksas: Klaipėdoje yra šimtai prabangių rūbų parduotuvių, bet ne visos jos sugeba įtikti klientams. O turguje sąlygos paprastos, bet jie visame pasaulyje gyvuoja tūkstančius metų ir Naujajame turguje pirkėjų taip pat netrūksta.

„Mes su savo pirkėjais esame draugai. Daugelis ateina į turgų tik tam kad pabendrautų. Toks ir yra prekybininko sėkmės receptas: reikia turėti nuolatinius klientus. Čia ateina įvairių sluoksnių žmonės – nuo teisėjų iki bedarbių. Ir reikia jiems skirtingo lygio prekių. Aš pati skrendu į Turkiją, važiuoju į Lenkiją, renkuosi prekes. Aišku, yra ir kita pirkėjų kategorija, ypač tarp vyresnių žmonių, kurie ieško pigesnių rūbų. Bet žinoti, ko nori pirkėjas, yra sėkmingo pardavėjo paslaptis“, – atvirai pasakojo ilgametė prekybininkė.

Nors sakoma, kad turgaus prekybininkams atostogų nėra, iš tikro jie leidžia sau atsipalaiduoti, ištrūkti savaitei kitai. Vida su malonumu prisimena, kaip ilsėjosi Tunise, šiemet planuoja atostogauti Turkijoje.

„Nebūna taip, kad niekas nieko nepirktų. Kai dirbi sau, užtenka tų pinigų. Mes su kolegėmis juokaujame, kad be vargo sau uždirbame direktorės algą ir niekas mums nevadovauja“, – kalbėjo Vida.

Prakalbus apie ateities planus, didesnes investicijas, verslininkė įsitikinusi, kad turgaus prekybininko profesija tam nė kiek netrukdo. Nors vyrauja nuomonė, kad dirbantys su verslo liudijimu sunkiau gauna paskolas iš bankų, jos patirtis visiškai priešinga.

„Mano klientai dažniausiai atsiskaito banko kortele. Visos pajamos baltos, visus mokesčius per banką mokam, bankas mato mano apyvartas. Esu ta tema kalbėjusi su bankininkais, pasiskolinti didesnę sumą man tikrai nebūtų problema, tik kad nereikia – viską, ko noriu, jau turiu“, – pasakojo V. Martinkienė.

Komentaras

Viačeslav Karmanov, UAB „Naujasis turgus“ direktorius. Bendrovės nuotr.

Kai planavome rūbų, avalynės ir kitų buities prekių paviljono rekonstrukciją, girdėjome ne vieną skeptišką nuomonę, ar Naujajame turguje reikia tiek daug prekybos vietų. Juk esą Klaipėdoje yra daugybė prekybos centrų, o turgaviečių prekyba nyksta. Šiandien galime konstatuoti, kad pagrindinio paviljono užimtumas siekia 95 proc., laisvos yra tik pavienės prekybos vietos prie pietinio tako. Vertinant pastarųjų metų tendencijas matome, kad pramoninių prekių pardavėjai – smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai – mūsų turgavietėje užima vis daugiau patalpų. Jie įsikūrė atsilaisvinusiame buvusiame žuvies paviljone bei dalyje žemės ūkio produkcijos paviljono. Kol kas sutelpame, bet planuojant mūsų administruojamo Senojo turgaus atnaujinimą, galvojame ir apie šio segmento prekybos plėtrą.