NAUJOVĖ KLAIPĖDOJE: KVAPUS NEUTRALIZUOS NUOTEKŲ VAMZDYNUOSE

Kvapų mažinimui AB „Klaipėdos vanduo“ pasitelkė dar vieną technologinę priemonę – į miesto nuotekų vamzdyną pilama cheminė medžiaga geležies chloridas (FeCl3).

Nemalonius kvapus neutralizuojančio preparato įterpimas jau pradėtas pagrindinėje miesto nuotekų siurblinėje Senosios Smiltelės gatvėje. Cheminė medžiaga specialiu dozatoriumi pastoviai lašinama į nuotekų srautą ir joms tekant vamzdynu vyksta cheminė reakcija: geležies chloridas neutralizuoja supuvusio kiaušinio kvapą primenantį sieros vandenilį.

Ši technologija pasirinkta remiantis užsienio vandentvarkos įmonių patirtimi bei pačios AB „Klaipėdos vanduo“ 2019-ųjų pabaigoje atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatais. Tęsiant bendrovės vykdomą kvapų mažinimo programą netrukus geležies chloridą planuojama įterpti ir į Dumpių nuotekų valyklos dumblo susimaišymo talpą. Tai bus jau trečioji iš septynių numatytų priemonių, kurias Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama AB „Klaipėdos vanduo“ ketina įgyvendinti šiais metais.

Pasak specialistų, nuotekose susidarančių nemalonių kvapų intensyvumas susijęs su gamtinėmis sąlygomis – lauko oro temperatūra, iškrentančių kritulių kiekiu. Vasaros laikotarpiu, esant aukštai oro temperatūrai ir mažėjant nuotekų kiekiams, jose greitėja puvimo procesai. Bet gamtos reiškiniai – ne vienintelė nemalonių kvapų atsiradimo priežastis.

„Kalbant apie kvapų kilmę, labai svarbus faktorius yra vartotojų įpročiai. Jei į kanalizaciją pilamos maisto ar kitos organinės atliekos, puvimo procesai gali prasidėti jau iš namo išeinančiame vamzdyne ir dėl to nemalonūs kvapai formuojasi miesto nuotekų tinkluose. Savo bendrovės padaliniuose kvapų mažinimo procesus mes galime valdyti ir tai darome, tačiau to, kas vyksta miesto gyvenamųjų namų, maitinimo ir kitų paslaugų teikimo vietų vamzdynuose, deja, ne“, – aiškino Benitas Jonikas, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

AB „Klaipėdos vanduo“ fiksuojami statistiniai duomenys patvirtina nemalonią tendenciją: per dešimtmetį Dumpių nuotekų valykloje iš atitekančio nuotekų srauto surenkamų atliekų kiekis išaugo daugiau negu dvigubai: nuo 130 iki 270 tonų per metus. Tai įrodo, kad vartotojai į kanalizaciją išmeta vis daugiau to, ko ten neturėtų būti – puvimą skatinančių atliekų.