NEBEREGISTRUOS SENŲ JŪRINIŲ LAIVŲ

Lietuvoje pradedama ne tik senų automobilių, bet ir senų laivų eliminavimo akcija, tikintis, o kai kuriems pareigūnams ir skelbiant, kad vietoje jų ateis elektromobiliai ir vandeniliu varomi laivai.

Stumia laivus į „pigias šalis“

Šiuo metu yra parengtas Susisiekimo ministerijos projektas dėl Lietuvos jūrų laivų registravimo taisyklių pakeitimo.

Numatoma, kad nebebus registruojami senesni nei 25 metų tarptautiniais reisais plaukiojantys laivai. Tai susiję su laivų registravimu į Lietuvos registrą pirmą kartą. Jei kokia nors Lietuvos bendrovė nusipirks 26 metų laivą, ji neturės teisės jo įregistruoti mūsų šalyje.

Išeitis bus tokį laivą registruoti tik kokiame nors „pigių šalių“ registre. Toks „lietuviškas“ laivas galės plaukioti tik su kokio nors Hondūro, Dramblio Kranto, Kuko salos ar kokios nors kitos šalies vėliava.

Kaip ir visada numatytos išimtys. Nebus draudžiama registruoti senesnių nei 25 metų žvejybos laivų ir transportinių refrižeratorių.

Taip pat draudimas nebus taikomas pirkti senesnius laivus iš tų šalių, kurių vėliavos yra Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės Baltajame sąraše.

Pagal šio laikotarpio duomenis, šiame sąraše yra 39 šalys. Iš Europos šalių Baltajame sąraše nėra tik Kroatijos, Šveicarijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Albanijos ir Moldovos.

Pamatai vandenilio kurui

Laivų amžiui pradedamas taikyti išankstinis draudimas gali būti susietas su didžiuliu noru iš rinkos stumti senus, dyzelinius laivus. Taip tarsi būtų sudaromos prielaidos ateiti naujos kartos laivams.

Kaip žinia, Lietuvos valdžia skelbia, kad ateityje ji bus viena iš vandenilio gamybos lyderių Europoje. Klaipėdoje, Darbėnuose ir prie Akmenės planuojama įrengti net tris vandenilio gamybos fabrikus.

Laivų amžiaus cenzo įvedimas neprisidėtų prie to, kad daugėtų laivų su Lietuvos vėliava.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas viešai kalbėjo, kad vandenilis bus pagrindinis kuras ateities laivams. Ne visai tikėtina, kad laivai iš visos Europos plauktų į Klaipėdos uostą vien tam, kad užsipildytų į talpykles vandenilio. Juo labiau kad pasaulyje tokių laivų yra dar tik vienetai.

Tikėtina, kad dėl ypač brangaus vandenilio kuro tokie laivai į rinką skverbsis ilgai. Šiuo metu už juos gerokai populiaresni naujos kartos laivai yra varomi palyginti švariu suskystintųjų gamtinių dujų kuru.

Minėti trys vandenilio fabrikai, kad ateityje išgyventų, privalės turėti vandeniliu varomų laivų ir po lietuviška vėliava arba dirbančių čia pat prie Klaipėdos uosto.

Laivų amžiaus nustatymas registruojant juos gali būti tik įvairių priemonių pradžia, kuri pamažu turi orientuoti lietuvišką laivyną link vandenilio kuro.

Nebūtų nieko nuostabaus, jei po laivų amžiaus cenzo sektų apribojimas dėl jų kuro, ekologiškumo ir panašiai.

Kliūtis istoriniams jūrų laivams

Lietuvos laivų registre yra mažiau nei 100 laivų. Bendrame pasaulio laivyno fone tai yra tik lašas jūroje.

Nėra jokių tendencijų, kad Lietuvos jūrų laivų registre laivų daugėtų. Ateityje jų kiekis netgi gali mažėti. Tai gali priklausyti ir nuo pačios Lietuvos vykdomos politikos. Laivų amžiaus cenzo įvedimas neprisidėtų prie to, kad daugėtų laivų su Lietuvos vėliava.

Galima pamanyti, kad laivų amžiaus ribojimas įvedamas dėl to, kad seni laivai iš Rusijos nepakliūtų į Lietuvą. Tai, kad numatyta, jog į Lietuvos registrą registruojami ir senesni nei 25 metų Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės Baltajame sąraše esančių šalių laivai, neužkirstų kelio į Lietuvą pakliūti seniems laivams iš Rusijos.

Tam tikro nepatogumo laivų savininkams gali sukelti istorinių laivų registravimas. Jei koks nors lietuvis pirktų istorinį 50 metų senumo laivą iš Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos ar Čekijos, jis jo negalėtų įregistruoti, nes šios šalys nėra kotiruojamos tarp Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo šalių. Apskritai, Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo sąrašuose yra tik 66 šalys, tai yra mažiau nei trečdalis pasaulio šalių.

Vidutinis amžius – 22 metai

Nuostatą neregistruoti senesnių laivų Lietuvos valdininkai nusižiūrėjo nuo kitų ES, ir net tik jos, šalių. Iš artimiausių Lietuvos kaimynų tokią nuostatą taiko Latvija. Ji naujai neregistruoja senesnių nei 23 metų laivų.

20–25 metų amžiaus laivų neregistravimo nuostatas ES taiko ir Kipras, Malta, Liuksemburgas. Savotiška rekordininke šioje srityje yra Belgija, nustačiusi ne senesnių nei 15 metų laivų registro amžiaus ribą.

Verta priminti, kad vidutinis pasaulio laivų amžius pagal Europos jūrų saugumo agentūros skelbiamus duomenis, šiuo metu yra 22 metai. Tai reiškia, kad pasaulyje yra dar pakankamai daug ir 30, o gal net ir 40 metų amžiaus laivų.