Nebranginami griūva praeities ženklai

Išliko istoriniai duomenys

Stragnų dvaro istorija labai sena, žinoma, kada ir kas jį įsigijo dar XIX amžiaus pradžioje, kaip jis buvo paveldimas ir kas buvo paskutinieji jo šeimininkai.

Iš Klaipėdos krašto kilęs Linus Skwirblies rado visų šios valdos savininkų duomenis.

1918 metais, pardavęs Lypkių dvarą, Stragnų dvaro sodybą įsigijo Franz Rudat. 1928 metais po jo mirties dvarą perėmė žmona Martha Rudat, gimusi Böttcher. O jai mirus, nuo 1938 metų dvarą paveldėjo dukra Elisabeth Baltzer, kuri buvo ištekėjusi už Mažojo Tauralaukio dvaro savininko.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Stragnų dvaras nebuvo sugrąžintas savininkams, mat galiojo maksimalūs grąžintinų žemės plotų ribojimai.

Prižiūri dvarininkų kapus

Tuo metu E. Baltzer sūnus Gert Baltzer susigrąžino savo tėvo Mažojo Tauralaukio dvarą ir pasiekė grąžintinos žemės limitą.

Tačiau Stragnų kaimo kapinaitėse liko jo tėvo ir senelių kapai, todėl jis iš valstybės nusipirko kapinių plotą, kuriame ilsisi jo artimieji. Taip šis plotas apsaugotas nuo suarimo ar kitokio sunaikinimo.

Įdomybė: daržinės sienose daugiau nei prieš šimtmetį statytojai padarė siaurus plyšius. / Skaitytojo nuotr.

Šis vyras sulaukė darbingo 92 metų amžiaus ir mirė 2023-iaisiais.

Senosios dvaro kapinaitės yra apsuptos laukų, jos stūkso nedidelėje saloje, kurią juosia Gruodės upelis.

Dvaro rūmuose, išdalintuose butais, ir dabar gyvena žmonės. Vieno jų gyventoja yra Aldona Cirtautaitė.

Ji ilgus metus prižiūrėjo dvaro savininkų kapus, dabar moters sveikata jau neleidžia to daryti, todėl kapais rūpinasi jos giminaičiai.

Stogą sulaužė sniegas

Nepaisant ilgos ir garbingos dvaro praeities, išlikę pastatai nėra įtraukti į valstybės saugomų objektų sąrašą.

Buvę dvaro priklausiniai dabar yra bešeimininkių Klaipėdos rajono objektų sąraše.

Jame teigiama, kad penki ūkinės paskirties pastatai yra Priekulės seniūnijos ribose, Stragnų I kaime, prie Dvaro gatvės 2-uoju numeriu pažymėto namo.

Skaitytojo nuotr.

Jie apibūdinami kaip fiziškai pažeisti, bet iš tiesų žmonės jais sėkmingai naudojasi iki šiol.

Vienas jų – drėbto molio daržinė. Statinys išskirtinis tuo, kad jo sienos – labai storos, o jose padarytos siauros angos veikiausiai buvo skirtos patalpai vėdinti.

Tie, kurie domisi Klaipėdos krašto praeitimi, įsitikinę, kad šis statinys yra unikalus. Neabejojama, kad jis galėjo būti pastatytas dar XIX amžiuje.

Šią žiemą stogas neišlaikė gausaus sniego ir įgriuvo. Taip molio sienos daugelyje vietų liko neapsaugotos. Nors vietos gyventojai iki šiol ten laiko šieno rulonus, bent laikino stogo ar kitokios apsaugos uždengti neskubama.

Taip nyksta nebylūs krašto praeities liudytojai, kurie galėtų reprezentuoti jo turtingą praeitį bei išmaniai tvarkytą dvaro ūkį.