NEKONTROLIUOJAMAS UOSTO ŽEMĖS NAUDOJIMAS

Tikrintojai nustatė tarsi ir skandalingą faktą, kad nėra kam kontroliuoti, kaip naudojama viena brangiausių Lietuvoje turinti būti Klaipėdos uosto žemė.

Nevykdo įsipareigojimų

Pagal galiojančią tvarką, uosto žemė yra patikėta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Ši 415,4 ha uosto žemės yra išnuomojusi privačioms uosto kompanijoms.

Klaipėdos uoste su naudotojais yra sudaryta 90 žemės nuomos sutarčių. Apie 70 proc. jų 2016 m. buvo atnaujintos. Net 86 proc. atnaujintų sutarčių sudarytos 50 metų laikotarpiui iki 2066 m. Likusi dalis atnaujintų sutarčių pasirašytos laikotarpiui nuo 10 iki 45 metų.

Dauguma išnuomotos uosto žemės naudojama uosto veiklai, tačiau 5,6 ha plote vykdoma su uosto veikla nieko bendro neturinti kitokia veikla. Dar 70 ha plote vykdoma veikla nedeklaruota.

Kontrolieriams nuostabą sukėlė tai, kad, kai uosto plėtrai trūksta laisvų plotų, nėra užtikrinama nuomojamų žemės sklypų naudojimo kontrolė.

Kontrolieriams atrodo keistai, kad uoste vykdoma su uostu nesusijusi veikla. Uosto direkcijos nuostata yra tokia, kad veikla uoste gali būti diversifikuota, ypač dabar, kai dėl geopolitinių pokyčių pajamos iš uosto veiklos mažėja.

Kontrolieriai Uosto direkcijai turėjo priekaištų, kad atnaujinant žemės nuomos sutartis nebuvo reikalaujama pagrįsti, ar nuomininkai turi finansinį pajėgumą ir galimybes vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Faktas toks, kad dalis uosto žemės nuomininkų metai iš metų nevykdo sutartyse numatytų krovos ir apyvartos įsipareigojimų.

Tokių "pažeidėjų" skaičius dėl šiemet uoste smarkiai mažėjančios bendros krovos gali ir didėti.

Netikrino naudotojų

Valstybės kontrolieriai turėjo priekaištų Uosto direkcijai ir dėl uosto žemės naudojimo kontrolės. Ji esanti nepakankama arba jos nėra išvis.

Uosto direkcija privalo kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauti juos pašalinti.

Tačiau kontrolieriai teigė nustatę, kad Uosto direkcija neturėjo numatytų uosto žemės naudojimo kontrolės procedūrų ir periodiškai neatliko patikrinimų, kaip nuomininkai naudoja uosto žemę.

Uosto direkcijos atstovai su tuo nesutiko. Jie aiškino, kad uosto žemės naudojimo kontrolę atlieka įvairūs padaliniai, nes nėra vieno padalinio, kuris būtų išskirtinai atsakingas už šią kontrolę. Kaip pavyzdys nurodyta tai, kad nuolat sekama, ar uosto kompanijos nesubnuomoja išsinuomotos žemės. Tai daroma remiantis oficialiai prieinamais Registrų centro duomenimis.

Kontrolieriai konstatavo, kad Uosto direkcija nenurodžiusi, kurių nuomininkų žemės sklypų kontrolė buvusi vykdyta, ar buvę kokių nors neatitikimų. Pasigesta ir kokių nors dokumentų, kurie liudytų apie uosto žemės nuomos kontrolę.

Tarsi atskira respublika

Valstybinės žemės naudojimo kontrolę Lietuvoje vykdo ir Nacionalinė žemės tarnyba. Kontrolieriai nustatė, kad per 2010–2021 m. ji netikrino nė vieno uosto sklypo žemės naudojimo atvejo. Uosto žemės sklypų naudojimo tikrinimai nebuvo traukiami į šios tarnybos planinių žemės naudojimo patikrinimų sąrašus. Uostas buvo ir yra tarsi atskira respublika.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovai aiškino, kad nebuvo preteksto tikrinti žemės naudojimo faktų uoste, nes nebuvo gauta prašymų, skundų ar pavedimų dėl galimai padarytų uosto žemės naudojimo pažeidimų.

Ar iš tiesų uosto kompanijos idealiai naudoja iš valstybės nuomojamas teritorijas? Pasižvalgius po uostą taip negalėtum pasakyti, nes rastum apleistų, užgriozdintų kampų.

Bendra nuostata yra tokia, kad teritorijos uoste būtų geriau naudojamos, jei uosto žemės nuomos kaina būtų didesnė. Dabar Klaipėdos uosto žemės nuomos kaina yra viena mažiausių tarp ES šalių, nes Klaipėdos uoste pagrindinės pajamos surenkamos ne iš žemės nuomos, o iš laivų rinkliavų.

Valstybės kontrolieriai konstatavo, kad "nekontroliuojant nuomojamos uosto žemės naudojimo ir nedisponuojant informacija apie nuomininkų sudarytus sandorius dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio nuomojamame žemės sklype, naudojimo bei kitus sandorius, neužtikrinama, kad laiku būtų identifikuoti sandoriai, kurie apsunkintų galimybę valdyti, naudoti uosto valstybinę žemę bei infrastruktūrą ar ja disponuoti".

Kontrolieriams nuostabą sukėlė tai, kad, kai uosto plėtrai trūksta laisvų plotų, nėra užtikrinama nuomojamų žemės sklypų naudojimo kontrolė.