NEMATOMI DARBAI DAUGIABUČIUOSE – IT POVANDENINĖ LEDKALNIO DALIS

Kiekviena diena – loterija, tik tikėtinas „laimėjimas“ čia – tai dar vienas remontas ar net avarija. Taip vaizdžiai būtų galima apibūdinti nemažos dalies uostamiesčio daugiabučių namų realybę. Tokių pastatų administravimu besirūpinantys specialistai pripažįsta: dešimtmečių naštos slegiamų renovuotinų namų gyventojams tenka susitaikyti ne tik su nesibaigiančiais tvarkybos darbais – neretai jie gresia ir itin skaudžiomis išlaidomis.

Išlįs ne vieną, tai kitą dieną

Bendrovės „Paslaugos būstui“ direktorės Rasos Rimaitės skaičiavimu, vien pietinėje miesto dalyje įmonė administruoja apie 60 kapitalinio atnaujinimo reikalaujančių daugiabučių, kurie buvo pastatyti daugiau kaip prieš 25 metus.

„Būtent praėjus 25 metams po statybos fiksuojamas natūralus namo susidėvėjimas, net jei visą tą laikotarpį pastatas buvo gerai prižiūrimas, tinkamai eksploatuojamas, – aiškino specialistė. – Ir dėsninga, jog būtent senuose nerenovuotuose namuose tenka imtis pačių sudėtingiausių bei brangiausių darbų. Nes jei žmonės nepasiryžta modernizacijai, kurios metu kompleksiškai išsprendžiamos įsisenėjusios pastato bėdos, tai jos tikrai išlįs viena po kitos ne tą, tai kitą dieną – teks periodiškai lopyti arba vamzdyną, arba stogą, hermetizuoti fasadinių sienų siūles ir panašiai. Ir, žinoma, nuolat brangiai mokėti už tuos nesibaigiančius darbus. Natūralu, kad šiluminio mazgo remontas ar panašūs darbai negali kainuoti 100 eurų.“

Dėsninga, jog būtent senuose nerenovuotuose namuose tenka imtis pačių sudėtingiausių bei brangiausių darbų.

Kaip prisiminė pašnekovė, neseniai dviejų laiptinių senos statybos devynaukščiame name atlikti vandens ir nuotekų tinklų atnaujinimo darbai kainavo netoli 90 tūkst. eurų.

Tačiau, R. Rimaitės pastebėjimu, neretai žmonėms sunku įsivaizduoti tokio pobūdžio darbų mastą bei sudėtingumą, nes tai, kas regima, prilygsta tik ledkalnio viršūnei.

Darbuojasi per greitai?

„Tikrai dažnai tenka iš gyventojų išgirsti – neva matėme, kad vienas žmogus nežinia ką dirbo dvi valandas, o po to namui išrašė tūkstantinę sąskaitą. Tačiau tuo metu kiti penki žmonės darbavosi kitur – galbūt namo rūsyje, palėpėje“, – aiškino bendrovės „Paslaugos būstui“ vadovė.

Tad užuot iš kažkokio vieno momento, fragmento darius išvadas, namų priežiūra besirūpinantys specialistai gyventojus visada ragina gilintis į tai, kas konkrečiai buvo padaryta.

„Būtina suprasti ir tai, kad atsakingų darbų negali atlikti bet kas, tam būtina sertifikuotų specialistų komanda. Be to, kartais sudėtingesni atvejai reikalauja ir tam tikrų projektinių sprendinių“, – tęsė pašnekovė.

R. Rimaitei antrino ir bendrovės „Sobo sistemos“ direktorius Zigmas Šlepetis.

„Miesto daugiabučiuose namuose įmonės darbuotojams dažnai tenka dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Tad įvykus avarijai, visada stengiamės, kad ji būtų kuo greičiau likviduota. Neretai gyventojai net nepajaučia, kad buvo atjungtas vanduo ir per labai trumpą laiką atlikti sudėtingi darbai, pavyzdžiui, tarp aukštų per perdengimus pakeista 3–4 m vamzdžių. O kai pateikiama sąskaita, gyventojai klausia: ir ką jie ten darė? Kartais net liūdnai pajuokaujame – tai gal reikėtų specialiai „patempti gumą“, kad žmonės pagyventų ilgiau be vandens ir išties pajustų problemą?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pašnekovas.

Aukšta kokybės kartelė

Bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas vardija ir kitas įprastas situacijas.

„Pavyzdžiui, išsiardęs lietaus nuotekų vamzdyną negali jo laikyti kelias dienas, nes nežinai, kada užklups lietus. Todėl brigadoje dirba po 6–8 žmones, kad tik tuos darbus kuo greičiau užbaigtų ir kad viršutiniai namo butai nebūtų užlieti. Panaši situacija ir su vamzdynu, ypač jei kalbėsime apie fekalines nuotekas – juk negali jų palikti atvirų, – sako Z. Šlepetis. – Galiausiai reikėtų neužmiršti, kad tai yra ne vien techninis darbas, visam procesui reikia atsakingai pasiruošti, o jau po to siųsti specialistus, kad jie tą darbą padarytų kuo sparčiau. Tad atsakomybė išties didžiulė: reikia dirbti ne tik greitai, sunkiai – neretai ir ne po 8, o 10, 15 valandų nepertraukiamai, kartais net naktį, bet ir kokybiškai.“

Daugiabučiuose namuose įgyvendinami avarijų likvidavimo, remonto darbai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali atsieiti nuo kelių iki net keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Didelių investicijų reikalauja šildymo, vandentiekio, lietaus nuotekų sistemų, vidaus inžinerijos darbai. Žinoma, kainos varijuoja, priklausomai nuo darbų apimčių, naudojamų medžiagų. Štai dabar pagal Statybos techninį reglamentą lietaus nuotekų vamzdynui gali būti montuojami tik slėginiai vamzdžiai, kurie yra brangūs, ir mes laikomės šių reikalavimų“, – pabrėžė bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas.

Gyventojų pritarimo nesulaukia

Tuo metu daugiabučių namų administratoriaus pareiga – vadovautis privalomomis procedūromis ir sykiu pasiūlyti gyventojams palankiausią įmanomą sprendimą, teigė bendrovės „Paslaugos būstui“ vadovė R. Rimaitė.

„Vertiname, kokias sąlygas, kokias medžiagas siūlo rangovas, ir visada parenkamas optimaliausias vienokių ar kitokių darbų kainos variantas. Be abejo, lanksčiai sprendžiame ir mokėjimo klausimus, žmonėms suteikiamas išsimokėjimo terminas“, – sakė pašnekovė.

Įvykus avarijai galima reaguoti itin operatyviai, nes tokioms situacijoms apklausos būdu nusisamdyta konkreti įmonė.

„Jos darbuotojai atvyksta iškart, kai tik pranešame dėl kokio nors ekstremalaus įvykio. O kitais atvejais viskas prasideda nuo defektavimo: jei yra kažkokia problema, situacija tikrinama, surašomi defektiniai aktai ir jau tada pagal juos sprendžiama, kokius remonto darbus reikės įgyvendinti, taip pat atliekama orientacinė kainų apklausa. Tačiau tokiems neavariniams darbams būtinas patalpų savininkų pritarimas, ir dažniausiai sulaukiame gyventojų nepritarimo. Tada lieka belaukti avarijos“, – apgailestavo pašnekovė.

Mieliau imasi estetinių trūkumų

Nors bet kokiame senos statybos pastate nestinga būtinų einamųjų darbų, kurie padėtų veiksmingiau dorotis su galimomis ekstremaliomis grėsmėmis, R. Rimaitės pastebėjimu, gyventojai neretai linksta į kitokius prioritetus.

„Tenka pripažinti, jog žmonės daugiau dėmesio skiria tam, kas ryškiausiai matoma, pavyzdžiui, nori padažyti sieną, pakeisti duris ir panašiai. Žinoma, tai taip pat svarbu, vis dėlto pirmiausia dėmesys turi būti kreipiamas į pagrindines pastato konstrukcijas, į inžinerinę įrangą, nes tai gyventojų gyvenimo kokybei, saugumui yra gerokai svarbiau nei kokie nors kosmetiniai, estetiniai patvarkymai“, – sakė pašnekovė.

Bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas teigė tik galįs priminti tai, kas akivaizdu – po ketvirtį amžiaus ir daugiau skaičiuojantys daugiabučiai neišvengiamai prašosi kapitalinio atnaujinimo.

„Su didžiausiais vargais vienareikšmiškai susiduria senų nerenovuotų namų gyventojai – avarijos čia gresia bet kurią akimirką. Norime mes to ar ne, kito kelio, kaip kapitalinis atnaujinimas, nėra.

„Skylių lopymas“ ar vandentiekio vamzdžių galiukų keitimas avarijų problemų nesprendžia. Užliejami butai, gadinamas asmeninis turtas, o tai – didžiuliai nuostoliai gyventojams. Todėl namo inžinerinių sistemų (šildymo, vandentiekio, nuotekų) visiškas atnaujinimas, o geriausia – kompleksinė namo modernizacija, kai vienu metu išsprendžiamos visos opiausios pastato problemos, ilgiems metams leis patogiai ir jaukiai gyventi be didelių rūpesčių“, – sako Z. Šlepetis.