Nematomi Kuršių nerijos šlaito pokyčiai | kl.lt

NEMATOMI KURŠIŲ NERIJOS ŠLAITO POKYČIAI

Norėdamas gilinti laivybos kanalą iki 17 m, Klaipėdos uostas yra pasirengęs sustiprinti nemažą šlaito pagal Smiltynės krantą dalį.

Įrengiamos sienutės ties molais

Šiuo metu Klaipėdos uoste vykdomas vienas reikšmingiausių šio amžiaus projektų – molų rekonstrukcija.

Bangolaužiai sustiprinami nekeičiant jų konfigūracijos. Prie pietinio ir šiaurinio bangolaužių įrengiamos povandeninės sienutės. Tai būtina atlikti norint ateityje išgilinti ir paplatinti laivybos kanalą, pasukti laivybos kanalo ašį. Po molų rekonstrukcijos laivybos kanalas ties uosto vartais galės būti gilinamas iki 17 m.

Bus įrengtos 162 m ilgio šiaurinio molo ir 480 m ilgio pietinio molo povandeninės sienutės.

Schema: šlaito sutvirtinimo vieta nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos.

Jų konstrukciją sudaro vamzdžiai ir įlaidai, kurie gramzdinami naudojant progresyvią technologiją. Įrengiant sienutę gramzdinami 1,2 m diametro vamzdžiai. Iš viso bus 209 tokie vamzdžiai – vieni ilgesni, kiti trumpesni. Dalies jų ilgis bus 30,3 m. Ant vamzdžių bus įrengti navigaciniai ženklai. Tarp vamzdžių bus sienutės įlaidai.

Šiuo metu jau rengiamasi Kuršių nerijos šlaito tvirtinimui ir centrinėje uosto dalyje.

"Pats mačiau, kaip naudojantis kompiuterinėmis programomis atliekami tikslūs gręžiniai ir įleidžiami vamzdžiai. Noriu akcentuoti, kad tiek vamzdžiai, tiek įlaidai į gruntą bus ne kalami, o gramzdinami vibraciniu būdu. Taip bus išvengta ne tik triukšmo, bet ir yra garantija, kad įstumiant vamzdžius ir įlaidus nebus pakenkta molų konstrukcijoms", – aiškino Uosto direkcijos vadovas Algirdas Latakas.

Išanalizuota pakrantė nuo Kopgalio

Taip pat šiuo metu jau rengiami dokumentai sustiprinti krantinę pagal Smiltynę nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos.

Įvairūs Kuršių nerijos kranto tyrimai buvo vykdomi nuo 2010 m. Tuomet buvo analizuota, ar įmanoma gilinti uostą iki 14,5 m ir platinti laivybos kanalą iki 150 m. Buvo nuspręsta, kad uostą dar įmanoma gilinti ir platinti neįrengiant papildomos sienutės. Tačiau tai buvo riba.

Eiga: tiriant Kuršių nerijos pakrantės gruntą atliktos kelios dešimtys gręžinių į gylį iki 35 m.

Vėliau, kai nuspręsta dabartinį uostą gilinti iki 17 m, reikėjo atlikti detalius atskirų Smiltynės kranto dalių tyrimus.

Analizuota, ar būtų įmanoma gilinti uostą iki 17 m netvirtinant Smiltynės krantų.

Smiltynės dalyje nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos nuo 2017 m. buvo atlikta 18 gręžinių į gylį iki 35 m, analizuota grunto sudėtis.

Atlikus inžinerinius geologinius tyrimus padaryta išvada, kad būtina įrengti polius, sienutę, kurie sustiprintų krantą pagal Kuršių neriją. Pagal Smiltynės krantą yra labai daug minkšto grunto iš smėlio, dumblo, durpių.

Dokumentai: centrinės uosto dalies šlaito tvirtinimo vieta, kuriai bus rengiami techniniai projektai.

Siaura vieta uosto centre

Dar viena vieta, kur bus stiprinamas Smiltynės šlaitas, yra priešais Centrinį Klaipėdos terminalą.

Čia yra viena siauriausių uosto vietų. Nuo planuojamos įlaidų sienutės iki 80A ir 81A pirso kordono linijos, kuri yra 20 m nuo krantinės, bus lygiai 200 m pločio laivybos kanalas.

Šiuo metu jau rengiamasi Kuršių nerijos šlaito tvirtinimui ir centrinėje uosto dalyje. Pasirinkta organizacija, kuri parengs tvirtinimo techninį ir darbo projektus, o vėliau, vykstant darbams, vykdys jų priežiūrą.

Prieš rengiant dokumentus numatyta Kuršių nerijos šlaito centrinėje uosto dalyje atlikti geologinius tyrimus. Bus išgręžta apie 20 gręžinių.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

įdomiai

Pagal schemą, šiaurinėje dalyje ta modernizacija vos ne pusę farvaterio užima...

Manyčiau

Unesco reguliuoja tai kas yra ant žemės. Kas yra vandenyje - jai nepriklauso.

Anonimas

idomu ar klause aplinkosaugininku,, pvz UNESCO zino apie tokius darbus?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS