Nereikia nė „Katarinos“

Šiandien – paskutinė vasaros diena, tačiau nesinori tikėti, kad nebebus šiltų dienų. Juk šilta buvo tik liepa ir birželio pabaiga. O rugpjūtis gąsdino liūtimis, vėtromis ir tvanais.

Štai ir dabar kažkur ten, Amerikoje, siaučia „Katarina“. Uraganas, gavęs gražų moters vardą, yra negailestingas. Tai pati didžiausia stichija, sudrebinusi Jungtines Amerikos Valstijas nuo 1992 metų, kada čia siautėjo uraganas „Andrius“.

Jau dabar pranešama, kad neatlaikiusi vėjo, sustiprėjusio iki 70 metrų per sekundę, šėlsmo, patvino milžinė Misisipė, užtvindžiusi apie aštuoniasdešimt procentų Naujojo Orleano. „Katarina“ išplėšė maždaug 80 žmonių gyvybių. Dar daugiau gyvybių uraganas būtų atėmęs, jeigu amerikiečiai nebūtų suskubę nuo jo sprukti kuo toliau.

Kas atsitiko pasauliui? Žiemą – žmogžudys cunamis nuplovė dalį Azijos, vasarą – negailestingasis uraganas šluoja Ameriką. Kodėl gamta taip pyksta?

Galbūt teisus Vokietijos aplinkos ministras Jurgenas Tritinas, manantis, kad dėl uragano iš dalies kalti patys amerikiečiai, atsisakę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kuri, daugelio ekspertų nuomone, sukelia pasaulinį klimato atšilimą.

Sakoma, kad kiekviena nelaimė atsitinka tam, kad kažko išmokytų. Galbūt išties gamtai nusibodo jos teršimas ir ji mums smogė atgal?

Tikėsimės, kad pagaliau pasaulio galingieji suprato jiems stichijos išdėstytą pamoką.

Skaitau pranešimus apie piktąją „Katariną“ ir galvoju, gerai, kad mūsų niekada neužklupo tokie stiprūs uraganai.

Šį rugpjūtį Klaipėdoje pūtė tik iki 30 metrų per sekundę stiprumo vėjas, nepasiekęs nė pusės amerikietiškojo uragano galios, tačiau ir jis pridarė nemažai žalos.

Danė, nors ir gerokai mažesnė už Misisipę, taip pat pūstelėjus vėjui nebetilpo savo vagoje ir išsiliejo, užtvindydama dalį Klaipėdos rajono. Žmonės nebežinojo, verkti, ar juoktis, kai teko po savo kiemus plaukioti valtelėmis tarsi kokioje Venecijoje.

Iki šiol ūkininkai neišmano, ką daryti su derliumi. Pusė jo – sugadinta. Mokame brangiau už bulves, nors ir žinome, kad dalį teks sviesti į šiukšlių kibirą.

Žmonės vėl kaupia pinigus remontui – negražu, kai po vasaros liūčių butuose lubos pūva.

O kas, jeigu vėtra Lietuvoje būtų buvusi stipresnė, na kad ir kaip pusė „Katarinos“? Gal tada raudotume ne tik dėl sugadinto derliaus, bet ir dėl žuvusių žmonių. Juk apie vėtrą mums niekas nieko nepranešė. Ar apskritai kas nors ką nors mums laiku praneša?

Gerai, kad vasarą Lietuvoje praūžusi vėtra nenusinešė žmonių gyvybių – jų ir taip gerokai sumažėjo šį rugpjūtį. Kone kasdien netenkame keleto jaunų žmonių, panorusių automobiliais palenktyniauti su vėjeliu.

Gal bent ruduo bus šiltesnis, mažiau vėjuotas ir nebe toks tragiškas.