NETENKANT BALTARUSIŠKŲ KROVINIŲ, ŽVILGSNIS Į KINIŠKUS

Kai mažėja tranzitas iš kaimyninių valstybių, Baltijos šalys vis dažniau kreipia dėmesį į Kiniją.

Kompensuotų tranzito nykimą

Pasikeitus Lietuvoje valdžioms, o uoste nelikus kokių nors krovinių, jau ne pirmą kartą žvilgsniai ima krypti į Kiniją.

Taip daro ne tik Lietuva, kai per Klaipėdos uostą atsisakoma gabenti baltarusiškus naftos produktus. Tą darė ir Latvija, kai pernai drastiškai sumažėjo rusiškų krovinių tranzitas per jos uostus.

Be Rusijos ir Baltarusijos, Lietuva ir Latvija nelabai ir turi kitų tranzito partnerių.

Jais dar galėtų būti ir Centrinės Azijos šalys, kaip Kazachstanas, Uzbekija ar Kirgizija, bet jos labiau linkusios gabenti krovinius per Juodosios jūros regioną.

Mastas smarkiai augo

Vienintelis išganymas Kinija, kuri nemažą kiekį krovinių į Skandinaviją gabena geležinkeliais per Rusiją ir Baltijos uostus.

Neseniai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis dalyvavo nuotoliniame Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių viršūnių susitikime.

Akcentuotas bendradarbiavimas logistikos ir transporto srityje. Lietuva teikia svarbią reikšmę dvišalių santykių su Kinija darbotvarkei, daugiausia dėmesio skirdama transportui bei logistikai.

Lietuva aktyviai dalyvauja įgyvendinant daugiarūšio transporto, jungiančio Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkas bei Kiniją, sprendimus. Nepaisant COVID-19, krovinių vežimo geležinkeliais iš Kinijos per Lietuvą apimtis per 2020 m. išaugo beveik 5 kartus. Šiemet planuojama išlaikyti panašų krovinių srautą.

Geležinkelio ir jūrų srautai

Krovinių srautai iš Kinijos per Rusiją auga jau keletą metų ne tik Lietuvoje, bet ir kituose regiono uostuose, įskaitant ir Latvijos, Estijos, Rusijos.

Pateikti duomenys, kad 2020 m. konteinerių srautas iš Kinijos geležinkeliais per Rusiją siekė beveik 547 tūkst. TEU.

Krovos augimas buvo net 64 proc. Įtakos turėjo ir pandemija, nes iš Kinijos gabenta daug medicininių priemonių. Tie kroviniai išsiskaido labai plačiai – dalis per uostus, dalis per Baltarusiją ir Lenkiją tiesiogiai į Vokietiją ar kitas Vidurio Europos šalis.

Prisiminus, kad tarp Azijos ir Europos krovinių srautas 2020 m. siekė net 23 mln. TEU, tie tūkstančiai TEU, gabenti geležinkeliais, nublanksta.

Bet vis tiek tai yra šis tas. Kažkokia dalis tenka ir Klaipėdos uostui. Ar ji galėtų būti didesnė? Galbūt ir bus, nes, panašu, kad bendras Eurazijos krovinių srautas geležinkeliais didės. Planuojamas 20 proc. bendro srauto didėjimas šiais metais.

Iki 2025 m. bendras krovinių srautas galėtų išaugti iki 1 mln. TEU. Tam Kazachstane planuojama artimiausiu metu papildomai atidaryti dar penkis sienų kirtimo punktus.