Įvykis paprastas – garbaus amžiaus vyras praėjusios savaitės viduryje pasigedo savo auksinio vestuvinio žiedo.

Kartu su žmona jis išieškojo visus namus, bet žiedo nerado. Tada pora pabandė pasinaudoti garsiųjų seklių metodu – pamažu prisiminė, ką tą dieną vyras veikė, kur lankėsi ir kur galėjo jį prarasti.

Viena tokių vietų buvo maisto parduotuvė Liepų gatvėje.

Nors Irena netikėjo, kad į parduotuvę verta eiti, su vyru sutarė, kad reikia atmesti visas tikimybes ir tik tada abu nusiramins.

Buvo praėjusios dvi dienos nuo žiedo praradimo, kai Irena užsuko į minėtą parduotuvę. Apsaugos darbuotojui papasakojo, kad jos sutuoktinio auksinis žiedas buvo iš išorės išgraviruotas brūkšneliais. Moteris labai nustebo, kai darbuotojas ištiesė jai prarastąjį daiktą.

„Šis žiedas mums vertingas kur kas labiau nei piniginė jo išraiška. Vyras jį nešioja nuo pat mūsų santuokos. Žiedas nukrito tik todėl, kad vyras pastaruoju metu sublogo ir jis tapo laisvokas. Sekmadienį minėjome mūsų santuokos 51-ąsias metines. Pernai šventėme auksines vestuves, bažnyčioje kunigas iškilmingai mudu palaimino. Ir dar vienas sutapimas – šeštadienį susituokė mūsų sūnus. Norime, kad jo santuoka truktų nė kiek ne trumpiau. Kai parnešiau namo žiedą, vyras jį pamatęs net ašarą išspaudė. Žiedas buvo tarsi mūsų bendro gyvenimo simbolis“, – pasakojo Irena.

Moteris norėjo atsidėkoti tam padoriam žmogui, bet kas atnešė radinį apsaugos darbuotojams, niekas neprisiminė.

Klaipėdietė stebėjosi šio žmogaus sąžiningumu ir kuklumu.

Paklausta, kaip pati būtų pasielgusi panašioje situacijoje, ji neabejodama patikino, kad būtų atidavusi radinį, ir sutiko, kad sąžiningų žmonių yra kur kas daugiau nei blogų, bet brangų radinį atidavusio žmogaus poelgis ją vis tiek labai nustebino.