Klaipėdos rajono Brožių kaimo bendruomenė atvėrė kiemelį.
„Vadinasi „Koknė ont taka – lietuviško maistu skonė“. O tai literatūriškai būtų: „Virtuvė ant tako – lietuviškų maistų skoniai“, – pasakojo Brožių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė.
Brožių lauko virtuvė – daugiau senoviška, soti, bet įterpiant naujovių ir sveika.
„Mažiau apvalkalų, mažiau džiūvėsėlių. Keisti džiūvėsėlius į kitą – kruopas, įnešti sveikesnių kruopų, pavyzdžiui, bolivinę balandą. Balandėlius jau turime sveikesnius – su žuvimi“, – sakė virtuvės šefas Marius Budrys.
Jau greit sumūrytoje krosnyje, bus kepama duona, bandelės ir net kitokia nei įprasta pica.
Brožiškiai kol kas tik vasarai atvėrė tokį savo gaminamų patiekalų kiemelį.
„Tikrai Palangos lygio maistas – labai skanu ir aplinka graži. Kainos žymiai mažesnės, nepalyginamai mažesnės“, – teigė moteris.
„Nutarėme su sese atvažiuoti pavalgyti. Ir dar atvažiuosime – labai patiko“, – tikino kita.
„Manau, kad yra labai smagu, kai žmonės kuriasi, stengiasi, ne pašalpų prašo, o kuria darbo vietas“, – tvirtino trečia moteris.
Brožiškiai sako, kad savas verslas yra gerai, bet dirbti daug tenka.
„Daug laiko skiriame darbui, virtuvei. Valgis ir namuose keitėsi – sakė, kažko naujo, kažkas skaniau, kažkas gardžiau. Gal dėl to skaniau, kad mama rečiau namuose gamina“, – kalbėjo virėja Irena Guščė.
Toks kiemelis Brožių kaime ne šiaip atsirado – esą žmonės išprašė, mat iki šiol brožiškiai maistą vežė tik į senelių namus, darželius ar pobūvius.
„Viskas yra pagal užsakymus. Ir taip žmonės atvažiuodavo, sako: jūs esate virtuvė ir negalite duoti valgyti? Tai ir gimė tokia mintis, kad reikia kažką padaryti tokio, kad nemaišytų mūsų virtuvei daryti savo darbus“, – pasakojo Brožių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė.
Brožių kaimas nyko, kai buvo uždaryti kultūros namai ir mokykla. Tuomet bendruomenė ėmėsi iniciatyvos kaimą gaivinti – buvusiuose kultūros namuose pradėjo daryti tai, ką moka geriausiai: gaminti maistą. O tai pradėjo prieš 13 metų. Dabar 16 žmonių kasdien verda, kepa, gamina sultinius ir turi daržovių cechą.
„Neperkame produktų jau pagamintų – viską savo rankelėmis. Ir kas svarbiausia – mūsų produkcija yra perkama iš vietinių ūkininkų, kurie aplinkui augina galvijus ar paukščius“, – aiškino V. Riaukienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visiems projektams brožiškiai naudojasi europine parama.
„Pritraukiame į kaimą žmones, kuriame darbo vietas, o tai labai svarbu. Brožius žino ne tik rajonas – visa Respublika, nes sulaukiame labai daug svečių. Atvažiuoja autobusais ir priimame, ir pasidaliname visa gerąja patirtimi“, – sakė vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė.
Tad iš nykstančio kaimo Brožiai virto sumaniu kaimu.
„Kuris žinomas ir Europoje, ne tik Lietuvoje – esame pažymėti Europos žemėlapyje kaip sumanus kaimas“, – tikino Brožių kaimo bendruomenės pirmininkė.
(be temos)