Į „Klaipėdos dienraščio“ redakciją kreipėsi skaitytojas, pasidalijęs neįprastu radiniu Baltijos pajūryje. Vyras tikino po audros vaikščiodamas pakrante aptikęs akmenį, kuris iš karto pasirodė kitoks nei aplinkiniai.
„Balandžio 7 dieną, 7 val. ryto, nuvažiavau prie jūros prie Olando kepurės. Po audros pajūryje nusprendžiau pasivaikščioti, galvojau gal ryte bus gintaro, nes bangos buvo didelės. Eidamas pakrante tarp akmenų pastebėjau keistą akmenį – jis iš karto išsiskyrė nuo kitų. Paėmęs jį iš karto supratau, kad jis kitoks – visas šviesus, spindėjo visom spalvom“, – redakcijai rašė vyras.
Pasak jo, paėmus akmenį į rankas, iš karto pasijuto jo svoris – radinys svėrė apie 1,1 kilogramo. Taip pat vyras atkreipė dėmesį, kad akmuo nėra magnetinis. Skaitytojas pasakojo, jog bandė pats ieškoti informacijos internete ir spėjo, kad tai galėtų būti mineralas, galbūt chalkopiritas, tačiau dėl to nebuvo tikras, todėl kreipėsi į redakciją, prašydamas padėti išsiaiškinti.
Siekiant išsiaiškinti, kas iš tiesų rasta pajūryje, kreiptasi į Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų institutą. Į užklausą atsakęs mokslininkas dr. Nerijus Blažauskas pateikė tikslų paaiškinimą.
„Tai bornitas (žinomas kaip Peacock Ore). Bornitas – sulfidų klasės mineralas, vario geležies sulfidas, kurio cheminė formulė Cu5FeS4. Bornitas – svarbi vario rūda, randama kartu su chalkopiritu. Pavadinimas kilo iš austrų geologo Ignoto von Borno. Bornitas pasižymi iridizacija, todėl kartais vadinamas povo rūda“, – komentavo mokslininkas.
Šis mineralas išsiskiria savo spalvų žaismu – paviršiuje gali matytis įvairūs mėlyni, violetiniai ar žalsvi atspalviai, dėl kurių jis ir gavo „povo rūdos“ pavadinimą.
Nors bornitas yra svarbi vario rūda pramonėje, pavieniai tokie radiniai paprastai neturi didelės finansinės vertės. Vis dėlto jie yra įdomūs tiek kolekcionieriams, tiek gamtos mėgėjams, o svarbiausia – kelia klausimą, kaip toks mineralas apskritai atsirado Lietuvos pajūryje.
Specialistai pažymi, kad Baltijos regionui tokie mineralai nėra būdingi. Tikėtina, kad jie galėjo būti atnešti ledynų iš Skandinavijos regionų dar paskutinio ledynmečio metu. Taip pat neatmetama galimybė, kad panašūs radiniai kartais gali būti susiję ir su žmogaus veikla – pavyzdžiui, pramoninėmis medžiagomis ar šlakais, kurie laikui bėgant patenka į aplinką.
(be temos)