PALIKTI ARBA NUŽUDYTI KŪDIKIAI KLAIPĖDOJE: TRŪKSTA GYVYBĖS LANGELIŲ?

Neseniai Klaipėdą ir visą šalį sukrėtė gimdyti viena po kitos atvežtos neblaivios nėščiosios ir patvoryje paliktas leisgyvis naujagimis. Tokių makabriškų atvejų per porą dešimtmečių būta ir daugiau. Imta svarstyti, galbūt tragedijų pavyktų išvengti, jei gyvybės langelio paslaugos uostamiestyje taptų prieinamesnės?

Geria ir nėštumo metu

Vos per vieną mėnesį Klaipėdoje nuskambėjo net keturi atvejai, kai su savo pačių vaikais moterys pasielgė labai žiauriai.

Kelios besilaukiančiosios nėštumo metu vartojo  alkoholį, o vienas kraujais plūstantis naujagimis pamestas prie darželio tvoros.

Apie "naujausią" girtutėlę gimdyvę pranešta praėjusį penktadienį, jos kraujyje rasta 2,8 promilės etilo alkoholio.

Po kelių savaičių gimdyti turinti 25 metų moteris į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežta iš Telšių.

Tarsi siaubo filme

Kūdikiu tarsi nereikalingu daiktu atsikračiusių ar net gyvybę atėmusių gimdytojų uostamiestyje buvo ne vienas.

Senieji klaipėdiečiai iki šiol prisimena dvi vaikžudystės istorijas, įvykusias tarybiniais metais.

Danėje, prie vadinamosios "fanerinės", kadaise aptiktas mažos mergytės kūnelis. Netruko paaiškėti, kad ją nuskandino motina. Dukra trukdė romanui su meilužiu. Moteris buvo nuteista dešimt metų kalėti, o vaiką palaidojo giminės ir kaimynai.

Kita kraupi istorija baigėsi kaltininko savižudybe. Tėvas plaktuku į galvas užmušė du savo vaikus ir pats pasikorė. Tokio jo poelgio motyvai liko nežinomi. Spėliota, kad vyras buvo praradęs sveiką nuovoką.

Dar vienas šiurpus incidentas nutiko 2000-ųjų gruodį. Vytauto gatvėje polietileno maišelyje rastas miręs naujagimis berniukas. Tąkart nustatyta, kad vaikas gimė negyvas septyniolikmetei.

Kitas kraupus įvykis visuomenę sukrėtė dar po kelerių metų. Tvenkinyje, netoli E.Balsio menų gimnazijos, aptiktas naujagimio lavonas.

Tačiau 2009-ųjų Motinos dieną įvykusios tragedijos klaipėdiečiai nepamirš dar ilgai.

Sausio 15-osios g. šalia daugiabučio, šiukšlių konteineryje, benamis rado du išmestus naujagimius. Paaiškėjo, kad tai dvynukai, kurių vienas galėjo gimti negyvas, o antrasis buvo sveikas, tačiau uždusintas motinos.

Dar vienas langelis neišgelbės?

Prieš porą savaičių Žardininkų mikrorajone likimo valiai paliktas naujagimis žmones privertė susimąstyti, galbūt mieste trūksta gyvybės langelių?

Šiuo metu vienintelis būdas moteriai būti neatpažintai ir sykiu saugioje aplinkoje palikti naujagimį – nuo 2009-ųjų veikiantis gyvybės langelis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Pasinaudoti šia paslauga pietinėje miesto pusėje, kur blogesnė kriminogeninė padėtis, galimybių nėra.

Veikiausiai reta moteris, iškart norinti atsikratyti kūdikiu ir paniškai bijanti viešumo, vežtų jį autobusu į kitą miesto galą.

Vis dėlto specialistai neįžvelgia poreikio įsteigti daugiau gyvybės langelių Klaipėdoje.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus atstovės Gretos Bliutaitės, šis klausimas neturėtų būti paskirtas vienos institucijos atsakomybei.

"Labiau būtų reikalinga švietimo programa, kuria visuomenės nariai nuo tam tikro amžiaus būtų supažindinami su lytiniu pasauliu, tėvyste ir jiems priskiriama atsakomybe už padarytus veiksmus. Žmones reikia šviesti tiek dėl apsaugos priemonių, tiek dėl to, kur kreiptis bei kokius veiksmus atlikti besilaukiant kūdikio ir pagimdžius", – komentavo G.Bliutaitė.

Gyvybės langelyje palieka retai

Per dešimtį metų Klaipėdos universitetinės ligoninės administruojamame gyvybės langelyje buvo rasti du naujagimiai.

Gyvybės langelyje veikia signalizacija, vos jį atvėrus užsidega šviesa ir pradedama šildyti.

Ligoninės personalas jau po minutės gauna signalą apie paliktą kūdikį.

Tačiau šia galimybe pasinaudoti linkusios ne visos gimdyvės. Kodėl moterys vaikus ryžtasi pasmerkti mirčiai, užuot palikusios juos gyvybės langelyje?

Medikai abejojo, kad gyvybės langeliai situaciją pakeistų.

"Per tiek metų sulaukėme tik kelių kūdikių. Nemanau, kad langelių reikia daugiau, nes paprasčiausiai nėra ką į juos dėti", – teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Pasak vyriausiojo gydytojo, gyvybės langelio priežiūra daug išlaidų nereikalauja.

"Langelyje patiesta patalynė, padėtos būtiniausios priemonės. Jam išlaikyti skiriamos minimalios lėšos", – pridūrė V.Janušonis.

Įvaikina nuo 3 mėnesių

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės G.Bliutaitės žodžiais, gyvybės langelyje radus kūdikį, pirmiausia sveikatos priežiūros įstaigoje patikrinama jo sveikatos būklė.

Kol vaikas bus apgyvendintas šeimoje, vaiko laikinoji globa nustatoma globos centre ar globos institucijoje, išskyrus tuos atvejus, kai vaikui yra būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.

Jeigu gimdytojai nepalieka dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos arba vaiko gimimo pažymėjimo, kurie leistų nustatyti motinos tapatybę, kviečiami teritorinės policijos įstaigos pareigūnai.

Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius organizuoja vaiko gimimo registravimą ir per tris paras nuo radimo dienos pateikia pareiškimą Civilinės metrikacijos skyriui dėl gimimo įregistravimo – mažyliui suteikiamas vardas, pavardė, įrašoma medicininiais tyrimais nustatyta galima gimimo data.

"Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informaciją apie gyvybės langelyje rastą vaiką, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus, parenka labiausiai jo poreikius atitinkančią įvaikintojų šeimą. Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, informuodamas šiuos asmenis apie galimybę globoti rastą kūdikį, įspėja, kad jį bus galima įvaikinti tik tada, kai mažyliui sueis trys mėnesiai", – aiškino tarnybos atstovė.

Vaiko tėvai turi teisę susigrąžinti vaiką, paliktą  gyvybės langelyje, iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo dienos.

Vaizdai draskė širdį

Per dešimtmetį, iki prasidedant globos namų pertvarkai, į Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus pateko 298 globotiniai. Net 75 vaikus tėvai paliko vos gimusius.

Kūdikiai į globos įstaigą buvo perkelti tiesiai iš gimdymo namų.

Kiek mažylių per šį laikotarpį buvo diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas, duomenų nėra.

Tačiau, pasak Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės Aušros Nikolajevienės, įstaigos darbuotojai ne kartą stebėjo, kokias kančias patiria abstinenciją išgyvenantys kūdikiai.

"Besilaukiančios moterys turėtų jausti atsakomybę ir visiškai atsisakyti minčių apie alkoholį. Mums tenka matyti sukrečiančių vaizdų. Pavyzdžiui, kaip kenčia trijų parų kūdikiai. Vaikai būna neramūs, dirglūs, nuolat verkia, netgi klykia, sunkiai užmiega tiek dieną, tiek naktį. Kūdikiai negali pasakyti, kad jaučiasi negerai, kad skauda. Apie savo kančias jie stengiasi pranešti susiriesdami, verkdami, muistydamiesi, nuolat sukiodami galvytę. Buvo atvejų, kai abstinencija tęsėsi net pusmetį", – prisiminė A.Nikolajevienė.

Pasak direktorės, moterys nesuvokia, jog, neatsisakydamos žalingų įpročių, negrįžtamai paveikia besivystantį vaisių.

Toks mąstymas lemia graudžias pasekmes.

"Kartais mamos teigia, kad per nėštumo laikotarpį alkoholio nevartojo, tik taurę alaus kasdien. Toks mąstymas lemia graudžias pasekmes", – liūdną tiesą konstatavo pašnekovė.

Vaikščioti pradėjo ketverių

Pasibaigus abstinencijos laikotarpiui, sveikatos sutrikimus kūdikiai jaučia ilgą laiką, o neretai ir visą gyvenimą.

Dažnais atvejais šiems vaikams nustatomas vaisiaus alkoholinis sindromas.

A.Nikolajevienė pasakojo, kad šiuo sindromu sergančių vaikų raida smarkiai atsilieka nuo bendraamžių.

"Turėjome vaikučių, kurie vaikščioti pradėjo tik sulaukę ketverių", – atskleidė direktorė.

Šie kūdikiai dažnai gimsta mažo svorio, užauga žemesnio ūgio, pirmaisiais mėnesiais vangiai reaguoja į aplinką.

Veido bruožai taip pat turi išskirtinių požymių – maža galva, plonesnė viršutinė lūpa, žema nosies nugarėlė.

Jiems augant bruožai kinta, tačiau atsilikimas lydi visą likusį gyvenimą.

Vaikai vėliau pradeda kalbėti, atpažinti artimus žmones, sukoncentruoti dėmesį, sudėtingiau socializuojasi.

Šeimas randa užsienyje

Pasak A.Nikolajevienės, itin sunkią negalią arba vaisiaus alkoholinį sindromą turinčius kūdikius lietuviai įsivaikina labai nenoriai.

Dažniausiai saugų prieglobstį vaikams suteikia užsieniečiai.

"Praktika parodė, kad vaikų su vaisiaus alkoholiniu sindromu lietuvių šeimos nenori. Juos auginti nėra paprasta. Vis dėlto užsieniečiai tokius mažylius įvaikinti sutinka kur kas dažniau. Pernai labai džiaugėmės, kai užsieniečių šeima ėmėsi globoti mergaitę. Iš įvaikinimo tarnybos sulaukiame atsiliepimų, kaip vaikams sekasi augti naujose šeimose. Matome, kaip vaikai keičiasi, su jais dirbama labai intensyviai, įtėviai stengiasi, kad vaikui suteiktų kuo geresnes gyvenimo sąlygas", – pasakojo direktorė.

Įvaikinti ir jau šeimose užaugę vaikai dažnai siunčia laiškus, sugrįžta aplankyti įstaigos darbuotojų, prisiminti gyvenimą Lietuvoje.

"Tuomet emocijų netrūksta. Kartu ir juokiamės, ir verkiame", – sakė direktorė.

Prieš kelerius metus prasidėjus pertvarkai, kuri tęsiasi iki šiol, abstinencijos kamuojami arba vaisiaus alkoholinį sindromą turintys naujagimiai į kūdikių namus nebepatenka. Jiems iškart ieškoma laikinųjų globėjų arba, jeigu tai įmanoma, stengiamasi šiuos vaikus sugrąžinti į šeimas.

Šiuo metu Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvena 11 vaikų, turinčių itin rimtų sveikatos problemų.

Kai kuriuos vaikus retkarčiais aplanko tėvai, tačiau šventes mažieji dažniausiai sutinka globos namuose.

Kad sveikata neblogėtų, vaikus nuolat konsultuoja gydytojai, psichologai, kineziterapijos, ergoterapijos specialistai, logopedai, masažistai, dietistas. Šiuo metu labai reikalinga ir savanorių pagalba.

Už vaiką – 152 eurai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų pateiktais naujausiais duomenimis, uostamiestyje šiuo metu šeimose auga 141 paliktas vaikas, globos institucijose – 78, o vadinamosiose šeimynose – 19.

Laikinosios globos pagrindu šeimose yra 41 vaikas, globos institucijose – 18, globos centre – 3, šeimynose – 5 vaikai.

Kiekvienam vaikui, globojamam šeimoje, jo rūpybos laikotarpiu kas mėnesį mokama keturių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka, iš viso – 152 eurai.

Nuo 2020-ųjų pradžios numatoma, kad iš šeimos paimtą vaiką laikinai prižiūrintys giminaičiai ar kiti artimieji per mėnesį gaus 228 eurų išmoką.