Pelenų išbarstymas jūroje Lietuvoje: kiek tai kainuoja, kas leidžiama ir kokią dilemą tenka spręsti?

Klaipėdos laidojimo paslaugų bendrovės „Aterna“ vadovas Vidas Valauskas sako, kad ši dilema pasitaiko gana dažnai, tačiau sprendimų jau yra. Jis taip pat paaiškino, nuo ko priklauso tokios ceremonijos kaina, kuri svyruoja nuo 300 iki 1 000 eurų.

Vidas Valauskas / Partnerių nuotr.

Susidomėjimas auga

Pelenų išbarstymas Baltijos jūroje įteisintas kiek daugiau nei prieš trejus metus. Nors ši atsisveikinimo forma dar nėra masinė, jos populiarumas nuosekliai didėja.

„Per mėnesį vidutiniškai sulaukiame 1–3 užklausų. Šiltuoju metų laiku susidomėjimas dar labiau išauga, nes tada palankesnės oro sąlygos plaukti į jūrą. Tai vis dar palyginti nauja atsisveikinimo forma Lietuvoje, todėl visuomenė ją priima pamažu“, – teigė V. Valauskas.

Remiantis praktika, dažniausiai tokį sprendimą priima vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės, o po mirties jį įgyvendina jų artimieji. Neretai tai būna žmonės, turėję stiprų ryšį su jūra – gyvenę pajūryje, dirbę su jūra ar ją mėgę. Tačiau sprendimą lemia ne tik geografinis ryšys su pajūriu – užklausų sulaukiama iš visos Lietuvos.

Per metus organizuojama vidutiniškai apie 10–30 tokių atsisveikinimo ceremonijų.

Partnerių nuotr.

Leidžiama, bet ne bet kur

Bendrovės „Aterna“ atstovo teigimu, žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad pelenus išbarstyti Baltijos jūroje galima tik laikantis griežtų taisyklių. Pagal galiojančius teisės aktus, pelenus leidžiama išbarstyti ne arčiau kaip penkis kilometrus nuo kranto – šio reikalavimo laikymasis yra privalomas.

„Paplūdimiuose ar miesto teritorijoje pelenus barstyti draudžiama. Dėl šių apribojimų tokia ceremonija visada vyksta tik iš laivo. Specialios yra ir urnos, pavyzdžiui, iš druskos, kurios vandenyje ištirpsta per 8–10 valandų“, – pabrėžė V. Valauskas.

Pelenų išbarstymo jūroje ceremonijos kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 000 eurų ir daugiau. Galutinė suma priklauso nuo kelių svarbių dalykų: laivo nuomos, dalyvių skaičiaus, pasirinktos urnos ir papildomų ceremonijos sprendimų.

Pasak V. Valausko, didžiausią įtaką ceremonijos kainai daro laivo nuoma, nes būtina pasiekti teisės aktuose numatytą atstumą nuo kranto.

„Vieniems pakanka labai privataus atsisveikinimo, kuriame dalyvauja du ar trys artimiausi žmonės. Kiti renkasi didesnę ceremoniją – laive susirenka kelios dešimtys žmonių, sakomos kalbos, užsakoma muzika ar kiti asmeniški atsisveikinimo akcentai“, – sakė jis.

Urna iš druskos. / Partnerių nuotr.

Didžiausia dilema – atminimo vieta

Pasak V. Valausko, svarstant pelenų išbarstymą Baltijos jūroje, dažniausiai kyla vienas klausimas: kur ateiti pagerbti artimojo atminimą, jei nėra fizinės kapo vietos?

„Praktikoje tai yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Daugumai svarbi ne tik pati atsisveikinimo ceremonija, bet ir fizinė atminimo vieta, į kurią galima ateiti, pabūti, uždegti žvakę“, – atskleidė jis.

Tokiais atvejais artimiesiems siūlomos alternatyvos. Jei šeima nori išlaikyti fizinę atminimo erdvę, dažniausiai pasirenkama simbolinė vieta kolumbariume. Įstatymai leidžia pelenus tiesiog išbarstyti jūroje, todėl urna, kurioje jie buvo laikomi, gali būti palaidota ar saugoma kolumbariume kaip simbolinė atminimo vieta.

„Prieš pasirenkant pelenų išbarstymą jūroje svarbu įvertinti ne tik teisinius ir praktinius aspektus, bet ir ilgalaikį emocinį poveikį artimiesiems. Tai graži, tačiau negrįžtama atsisveikinimo forma“, – akcentavo Klaipėdos laidojimo paslaugų bendrovės „Aterna“ vadovas.